Palapinėse gyveno beveik du mėnesius
Iki penktadienio Puškų pasienio užkardoje gyveno 32 migrantai. Didžioji dalis jų palapinėse praleido apie 50 ar daugiau dienų, nes Lietuvoje buvo sulaikyti dar iki rugpjūčio 2 dienos, kai priimtas sprendimas sieną iš Baltarusijos kertančius migrantus apgręžti.
Daugiausiai užkardoje gyveno irakiečių, taip pat čia įkurdinti afganistaniečiai ir keli Pakistano piliečiai. Palapinėse vyrai gyveno po keturis ar penkis, buvo susiskirstę tautybėmis.
„Mes turime daug problemų – neturime tinkamų sąlygų, gydymo įstaigos, normalaus vandens dušuose. Taip pat turime ir problemų dėl maisto, nes mums duoda tą patį meniu kiekvieną dieną“, – savaitės viduryje pasakojo vienas čia gyvenantis pakistanietis.
Vyrų teigimu, didelių problemų kelia ir sparčiai vėstantis oras. Nors kol kas jie sako dar galintys gyventi palapinėse, tačiau nekantriai laukia perkėlimo į šiltas patalpas. Migrantai laukia aiškaus patvirtinimo, kad iš palapinių jie bus iškelti iki mėnesio pabaigos.
„Iki spalio pirmosios mes galime čia gyventi, nes suprantame, kad vyriausybė susiduria su sunkia situacija. Mes esame dėkingi valstybei už tai, ką ji daro, bet reikalaujame, kad būtume perkelti kuo greičiau, nes ne tik aš, bet ir daugelis kitų esame prastoje padėtyje“, – teigė pakistanietis.
Iš valstybės tikisi daugiau
Vyrai sako suprantantys, kad Lietuva susiduria su problemomis apgyvendindama ir aprūpindama daugiau nei keturis tūkstančius migrantų, tačiau mano, kad valstybė privalo sugebėti kontroliuoti tokias situacijas, nes „daug Europos šalių jai padeda“.
„Keturi tūkstančiai migrantų valstybei nėra didelė problema. Visi, kurie atvyko čia, jie savo šalyje turi problemų. Mes neatėjome čia dėl gero gyvenimo ar geros valstybės, mes atėjome tam, kad išgyventume. Atėjome prašyti prieglobsčio ir tai yra žmogaus teisė. Mes turime teisę į gerą gyvenimą, gerą apgyvendinimą, bet nieko tokio čia nematome“, – sakė vienas vyras.
Migrantai sako nežinantys, kas yra atsakingas už tinkamą jų aprūpinimą bei nenumanantys, kada bus svarstomi jų prieglobsčio prašymai.
-
Raudonojo Kryžiaus savanorės Audra ir Brigita: „Pabėgėlių vaikai prašė neišvažiuoti“
-
Už 40 tūkst. eurų aprengta dalis migrantų, kariuomenė dovanojo batus
-
VRM: Lietuva ir Lenkija sieks, kad ES prisidėtų prie tvoros tiesimo pasienyje
-
Iš Rūdninkų išvežti paskutiniai migrantai: prieš porą naktų dar kasė tunelį pabėgti
„Manau, kad prašymas yra priimtas, mes gavome dokumentus iš Migracijos departamento, procesas vyksta, tačiau nežinome, kada jis baigsis ir, kada paaiškės mūsų ateitis (...) aš turėjau vieną pokalbį ir nežinau, kada jie paprašys kito pokalbio“, – pasakoja vienas afganistanietis.
Migrantai taip pat sako iš valstybės besitikintys geresnės medicininės pagalbos, kuri jiems yra būtina.
„Mums reikia normalios ligoninės, nes visiems reikia atlikti kraujo tyrimus, vieniems reikia magnetinio rezonanso tyrimo, kitiems – kompiuterinės tomografijos. O tokių sąlygų čia nėra“, – kalbėjo vienas vyrų.
Trūksta grynųjų pinigų
Anot migrantų, viena iš pagrindinių problemų yra grynųjų pinigų trūkumas. Vienintelis vyras, gyvenantis pasieniečių patalpose, yra jaunas, maždaug 25 metų irakietis. Jis į vidų perkeltas, nes gyvena kartu su panašaus amžiaus sese, vienintele moterimi šioje užkardoje.
„Mes su sese turime 200 dolerių. Kai pabaigsime pinigus, mes nieko nebegalėsime nusipirkti, o mes net nežinome, kada būsime perkelti į kitas stovyklas“, – sako jis.
Kiti migrantai taip pat sako už grynuosius norintys pirkti maisto produktų, daržovių, cigarečių ir kitų prekių, tačiau piktinasi nesulaukiantys jokios pagalbos iš valstybės.
„Kai mes atvykome iš kitų šalių, mes turėjome labai nedaug pinigų, nes mes tikėjomės, kad Europos šalyje mums bus suteiktas prieglobstis ir jie mums turės padėti“, – pasakoja vienas užsienietis.
Anot jo, kadangi migrantams skiriamas maistas kiekvieną dieną yra tas pats, jie nori pirkti papildomų produktų.
„Dabar jau praėjo du mėnesiai ir mes negauname jokių pinigų iš valstybės (...) tai yra dar viena problema, kurią reikia išspręsti, kad mes galėtume gauti pinigų iš Vyriausybės, kaip ir kitose Europos šalyse, kurios padeda pabėgėliams“, – sako iš Pakistano kilęs vyras.
Pasieniečiams – tik pagyrimai
Juos prižiūrinčių pareigūnų elgesį migrantai sako galintys vertinti tik teigiamai.
„Policija ir kariuomenė mums labai stipriai padeda. Jei kam nors prireikia skubos pagalbos, jie per kelias minutes iškviečia greitąją ir žmogumi yra pasirūpinama“, – sakė pakistanietis.
Pasieniečiai ir įvairių organizacijų savanoriai migrantams atneša pagalvių, užklotų bei drabužių, dalinasi maistu
„Visos mūsų problemos, jei tik tokių turime, jos yra išsprendžiamos 24 valandas per parą. Jeigu mums kažko reikia ir jie tai turi – visada mums duos“, – tvirtina vyras.
Užkardos vadas Andrius Abromavičius pasakoja, kad jie su migrantais nuo pat pradžių kalbėjosi kaip lygūs su lygiais, aiškiai pasakė, ko iš jų tikisi ir leido patiems spręsti daugelį dalykų, todėl jokių konfliktų taip ir nekilo.
Puškų pasieniečiai taip pat sako nesusiduriantys su išmetamo ar nepriimamo maisto problema. Anot jų, tai išspręsti padėjo paprastas sprendimas – buvo sutarta vieta, kurioje tam tikro maisto nenorintys migrantai gali jį palikti, o kiti – pasiimti.
Tokia paprasta išeitis leidžia visiems užsieniečiams valgyti tai, ką jie labiau mėgsta ir atsisakyti to, ko nori mažiau. Užkardos vado teigimu, papildomo maisto nuolat atveža ir patys pareigūnai.
Vado manymu, atviras ir sąžiningas bendravimas su migrantais leido išvengti ir bėdos, kamuojančios kitas apgyvendinimo vietas – iki šiol iš Puškų nebandė pabėgti nė vienas užsienietis.
Persikelti į patalpas atsisakė
Orams pradėjus vėsti pasieniečiai buvo nusprendę patys išspręsti situaciją ir palapinėse gyvenantiems migrantams atlaisvinti gana didelį garažą.
Pasak A.Abromavičiaus, nors sąlygos jame ir nebūtų buvusios idealios, tačiau patalpos ten yra gana erdvios, jose yra šildytuvai. Taip pat jos apsaugotų migrantus nuo rudenėjančių orų – vėjo ir lietaus.
Visgi į garažą migrantai persikelti atsisakė.
„Kadangi mums pažadėjo, kad palapinėse būsime iki spalio pradžios, todėl visi nusprendėme likti jose. Tokį laiko tarpą mes dar galime ištverti. Garaže taip pat gyvena viena šeima, todėl mes nenorime kartu“, – sakė vienas iš Pakistano atvykęs vyras.
Anot jo, problemų sukeltų ir tai, kad garaže visiems tektų vaikščioti pro duris, tai trikdytų daliai žmonių poilsį.
Visiems apsigyventi kartu vengiama ir dėl galimų konfliktų. Šiuo metu migrantai yra susiskirstę pagal tautybes, kiekviena palapinė turi savo numerį ir pagal eilę tvarko tualetus, taip pat privalo prisižiūrėti ir teritoriją aplink palapinę bei vidų.
Vyrai mano, kad visiems persikėlus į vieną patalpą trinties tarp skirtingų tautybių nebūtų įmanoma išvengti, dabartinės tvarkos nepavyktų išlaikyti ir neišvengiamai kiltų konfliktų.
