Palau teisingumo ministrė rugsėjį lankėsi Lietuvoje vykusiame Pasaulinio bendradarbiavimo ir mokymų programos seminare, taip pat susitiko ir su Lietuvos diplomatijos vadovu Kęstučiu Budriu.
Abiejų šalių politikai, kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, aptarė galimą dvišalį bendradarbiavimą siekiant stiprinti tarptautinį saugumą, didinti politinį atsparumą Kinijos ekonominei prievartai.
Be to, buvo aptarti ir bendri projektai įgyvendinant skaitmenizavimo, kibernetinio saugumo ir kovos su dezinformacija srityse, kultūrinių ir turizmo ryšių stiprinimas.
Jennifer S.Olegeriil vizito metu kalbėjosi ir su 15min. Palau teisingumo ministrė plačiau papasakojo apie savo šalį, glaudų ryšį su Taivanu bei būsimą bendradarbiavimą su Lietuva.
– Kodėl Palau teisingumo ministrė atvyko į Lietuvą?
– Man tiesiog pasisekė. Palau virš 25 metų turi diplomatinius ryšius su Kinija ir Taivanu, taip pat artimą partnerystę bei draugystę. Buvau pakviesta Taivano atstovybės ir Lietuvos dalyvauti metiniame Pasauliniame bendradarbiavimo ir mokymų programos seminare, kuris yra bendrai suorganizuotas tarp Taivano ir Jungtinių Amerikos Valstijų, kartu su Lietuvos Užsienio reikalų ministerija bei Atsparumo koalicijos iniciatyva.
Jo metu aptariamas atsparumas, tiekimo grandinių stiprinimas. Todėl aš čia, gera būti jo dalimi ir dėl galimybės susipažinti su Lietuvos Užsienio reikalų ministerija, taip pat turėjau susitikimą su nacionalinio saugumo agentūromis. Aš, kaip Palau teisingumo ministrė, prižiūriu nacionalinį saugumą, teisėsaugą. Be to, dalyvaudama seminare aš tikiuosi sukurti ryšius, kurie bus naudingi Palau saugumo sistemai, suteiks galimybes stiprinti gebėjimus, mokymus pagrindinėse mūsų teisėsaugos ir saugumo sektorių srityse.
– Ar tai jūsų pirmas kartas Lietuvoje ar Europoje?
– Tikrai mano pirmas kartas Lietuvoje, trečias kartas Europoje, prieš tai buvau Paryžiuje, Danijoje, bet tai yra mano pirmasis kartas Baltijos šalyse ir jis kol kas labai gražus. Jie vis sako, kad aš atvežiau saulę, nes prieš tai lijo. Tikiuosi nepradės lyti, kai aš išvyksiu. Kol kas nuostabus vizitas, trumpas, bet labai įsimintinas ir artimoje ateityje norėčiau vėl apsilankyti. Susiradau gerų draugų per šį trumpą vizitą.
– Palau nėra gerai žinoma daugeliui lietuvių, kai kurie net nežino, kur ji yra. Ar galėtumėt apibūdinti savo šalį?
– Palau yra daugiau nei 300 mažų salų grupė vakarinėje Ramiojo vandenyno dalyje, maždaug valandos su puse skrydis iki Filipinų. Geriausias būdas man paaiškinti, kur ji yra – man užtruko 14 valandų atskristi iš ten į Frankfurtą Vokietijoje. Taigi, Palau yra vakarinėje Ramiojo vandenyno dalyje, Mikronezijos salų dalis, kurias sudaro Palau, Mikronezijos Federacinės Valstijos, Ponpėjus, Čukas, Japas, Guamas, kuris priklauso JAV.
Palau atrodo kitaip nei Lietuva, bet taip pat gražiai. Mes stipriai rūpinamės savo aplinka ir natūraliaisiais ištekliais, turime daug natūralių, žmogaus veiklos nesugadintų paplūdimių, vandenų, gražių saulėtų dienų, keletą geriausių pasaulyje nardymo vietų. Turite atvykti į Palau!
– Pagrindinė tema Lietuvoje po Rusijos invazijos į Ukrainą yra nacionalinis saugumas. Kokie pagrindiniai jūsų šalies rūpesčiai?
– Palau yra rojus, nesusiduriantis su iššūkiais, kurie aktualūs kitoms valstybėms. Didžiausias iššūkis, žinoma, yra klimato kaitos poveikis. Pakyla jūros lygis, dažnos audros. Viena iš greitai plintančių problemų yra narkotikų, kertančių mūsų sieną ir veikiančių skirtingus bendruomenės sektorius, augantis skaičius. Matome didelį narkotikų kiekio padidėjimą, ypač metamfetamino ledo, kristalo skirtinguose bendruomenės sektoriuose, mokyklose, darbo sektoriuje. Tai veikia mūsų šeimas ir gyvenimo būdą.
Kaip teisingumo ministrė, dirbu su egzistuojančiais partneriais, taip pat kuriu naujas partnerystes, ugdau gebėjimą efektyviau reaguoti į narkotikų vartojimo ir prekybos padarinius mūsų salose, rūpinuosi vietinės policijos pajėgumų tyrimuose bei sekime stiprinimu.
Be to, rūpinuosi muitinių ir sienos apsaugos darbu, pačių sienų stiprinimu, kad būtų sumažinta kontrabanda. Mes tai vadiname narkotikų krize. Mūsų populiacija maža – 20 tūkst. žmonių, tad tai paveikia stipriau, nei paveiktų didesnius metropolinius miestus. Jaučiame pasekmes daug artimesniame lygyje, esame labai pažeidžiami. Neturime tokių pajėgumų, kurie prilygtų arba išlygintų narkotikų paplitimo lygį mūsų salose, tad tai yra iššūkis. Geografinė padėtis Ramiajame vandenyne mus taip pat daro pažeidžiamais, mūsų lokacija traukia didesnes šalis, kurios nori praplėsti savo teritoriją. Turime savo iššūkių, kurie turbūt palyginus su kitomis valstybėmis, netgi su Lietuva, kad ir kokie jūs manytumėt, kad esat maži, jūs vis tiek 100 kartų didesni už mus, mūsų dydis ir populiacijos lygis apibrėžia ir matuoja šią problemą didesniu mastu, negu kitose valstybėse, įskaitant Lietuvą. Taip, taigi, tai yra keletas iššūkių su kuriais mes susiduriame, kuriuos aš turiu paminėti kaip teisingumo ministrė.
– O kaip dėl skurdo? Ar tai yra problema Palau?
– Ne. Tokie jau pliusai esant mažesnei populiacijai, kuri sudaryta iš glaudžiai giminystės ryšiais susijusių šeimų. Visi žino visus tiesiogine to žodžio prasme ir visus sieja kažkokie giminystės ryšiai. Taigi, tu negali badauti Palau, negali būti benamis, nebent pats renkiesi tokiu būti, nes visada turi šeimą, turi giminę. Esame labai išsiplėtusiais giminystės ryšiais susijusi šalis. Techniškai yra socialiniai darbuotojai ar tokio tipo žmonės, sakantys, kad Palau gyvena ties skurdo riba, bet realistiškai dėl mūsų kultūros ir dėl to, kaip mūsų visuomenė struktūrizuota, mes nepatiriame skurdo.
– Ką galite pasakyti apie klimato kaitą? Kaip tai paveikia Palau salas?
– Tai mus paveikia visur. Kaip ir minėjau, laipsniškai kyla jūros lygis, naikina mūsų pakrantę, paplūdimius, esame salos, apsuptos vandens, labai artimai susijusios su vandenynu kasdienybėje. Jaučiame vandenynų atšilimą, kylančią vandens temperatūrą. Jis balina mūsų koralus, koralų namuose gyvena mūsų žuvys, o žuvys yra labai svarbios. Turime dažnesnes bei stipresnes audras, kurios gadina mūsų rifus, kas yra pavojinga biologinei įvairovei. Esame stipriai priklausomi nuo turizmo. Aplinka yra kaip įrankis, produktas, kurį turime parduoti rinkoje, kad žmonės rinktųsi Palau kaip kelionės tikslą. Klimato kaita veikia keletą pagrindinių, ikoniškų turizmo vietų. Kaip ir kiekviena kita sala, Palau yra labai pažeidžiama klimato kaitos. Deja, mažos salos yra atsakingos už mažiau nei vieną procentą visų pasaulio išmetamųjų dujų, bet jos mus paveikia labiausiai. Gyvename labai arti vandens, esame priklausomi nuo vandenyno dėl išgyvenimo, turiu omeny maisto šaltinį, pragyvenimą. Žvejyba, turizmas – iš to mes gauname maistą, žaidžiame, turime gilius kultūrinius ryšius. Klimato kaitos poveikis nėra tik terminas ar konceptas mums, tai – realybė. Atsparumo kūrimas yra labai svarbus tiesioginiam mūsų išgyvenimui ir fiziniam egzistavimui. Žinome kitų mažų salų, kurios tiesiogine to žodžio prasme išnyksta po vandeniu dėl nuolatinio laipsniško jūros lygio kilimo, kas yra tiesioginis klimato kaitos poveikis. Mums tai labai tikra.
– Sakėte, kad priklausote nuo turizmo. Ar daug turistų sulaukiate?
– Turime daug turistų atvykstančių iš Azijos, Europos, Amerikos. Azija išlieka pagrindine vieta, iš kur atvyksta turistai į Palau. Mūsų turizmas fokusuojasi ties jūra, vandens veiklomis, salomis su natūraliais, ypač švariais paplūdimiais. Nardymo vietos Palau maždaug 15-20 metų pastoviai išlieka tarp TOP10 geriausių, labiausiai įsimintinų pasaulyje, jos buvo įtrauktos į įvairius žurnalus. Sulaukiame daug turistų, tai mūsų duona ir sviestas, didelė dalis mūsų pragyvenimo ir ekonomikos priklauso nuo turistus traukiančių veiklų.
– Jeigu sulaukiate daug turistų, ar jie neturi neigiamo poveikio salai?
– Spėju, viskas susiję su balansu. Šį klausimą uždavė Palau vadovybė, turizmo sektorius, viešasis sektorius., Palau bendruomenės – kokio skaičiaus pakanka ir kokio skaičiaus per daug, kalbant apie neigiamus padarinius Palau. Mūsų bendruomenės gyvena daugelyje turistų lankomų vietų. Nuolat stengiamės išlaikyti pusiausvyrą, toliau gauti naudą, nepaliekant ilgalaikių neigiamų padarinių, kurie paliktų ilgalaikes žymes ateities kartoms. Balansas yra pagrindas.
– Kodėl jums reikia stiprių ryšių su Taivanu?
– Taivanas yra nuostabus Palau draugas. Mes dalijamės tais pačiais principais ir vertybėmis demokratijoje, kultūrinėmis šaknimis, dalijamės ir gauname naudos ekonominėje ir struktūrinėje plėtroje esant abipusei pagarbai. Esame draugai ir partneriai jau virš dviejų dešimtmečių. Tai labai naudinga ir artima draugystė. Tikiu, kad Palau gavo daug naudos, lygiai taip pat ir Taivanas. Kartais gerus draugus sunku rasti, tad kai randi, jų laikaisi.
– Kodėl Palau turi stiprius ryšius su Taivanu, o ne Kinija?
– Kalbėsiu egzistuojančios draugystės vardu, kurią Palau turi su Taivanu, paliksiu šiuos klausimus atsakyti mūsų prezidentui ir užsienio reikalų ministrui.
– Ar matote pavojų Rusijos bendradarbiavime su Kinija?
– Vienas iš tų klausimų, kurį paliksiu atsakyti prezidentui.
(...)
– Kokia jūsų šalies pozicija Rusijos – Ukrainos kare?
– Karas niekada nėra gerai. Niekam, dėl jokios priežasties. Aš turiu nuomonę, bet, vėl, pasirinksiu neatsakyti ir paliksiu apie tai diskutuoti savo prezidentui.
– Pakalbėkime apie Lietuvos ir Palau ryšius. Šalys turi diplomatinių ryšių. Kaip jūs manote, kokiuose sektoriuose Lietuva ir Palau galėtų bendradarbiauti ateityje?
– Aš manau, mes galime gauti didelės naudos iš Lietuvos tobulinant policijos, saugumo pajėgas. Buvau susitikime su užsienio reikalų ministru, prieš tai jis buvo žvalgybos pareigūnas, padiskutavome, abu esame saugumo sistemos žmonės. Žvalgybos duomenų rinkimas ir vertinimas niekada nebuvo Palau policijos darbo dalis. Mes suprantame, kad sparčiai kylantys narkotikų kriminalinės veiklos lygiai, ateinantys į ir iš Palau, skatina mus didinti savo pastangas, įskaitant įgūdžių rinkimą ir ryšių kūrimą bendrinant duomenis, vertinant žvalgybinę informaciją. Kalbėjome su užsienio reikalų ministru, kad tai yra sritis, kurioje labai norėčiau dirbti su Lietuva, padedant Palau stiprinti savo pajėgumus. JAV padeda mums su nacionaliniu saugumu, tos srities pajėgumų statymu, turime nuostabią partnerystę, bet aš tikiu, kad Lietuva irgi gali daug duoti. Tad nekantrauju kalbėtis, tęsti bendradarbiavimą, kalbant apie nacionalinį saugumą, vidaus saugumo sritį, taip pat, žinoma, ir galimybes ekonominėje plėtroje, ateities partnerystes.
– Ačiū už pokalbį.
