Išbraukė iš darbotvarkės
Siūlymas atimti valstybės vadovo statusą iš buvusio Aukščiausiosios Tarybos pirmininko Vytauto Landsbergio antradienį buvo atsidūręs Seimo darbotvarkėje, tačiau dar prieš posėdį valdantieji jį įvertino skeptiškai.
Tokį projektą buvo įregistravęs opozicinės Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovas Rimas Jonas Jankūnas.
Galiausiai liberalui Eugenijui Gentvilui pasiūlius projektą išbraukti iš darbotvarkės, Seimas tam pritarė: už balsavo 86, prieš buvo 29 parlamentarai, 4 susilaikė.
Konservatorių manymu, valdantieji, leidę įtraukti šį klausimą į darbus, nusitaikė ne tik į V.Landsbergį, bet ir siekia nukreipti dėmesį nuo gyventojų nepasitenkinimo mokesčių reforma.
Seimo pirmininko ir premjero nuomonės sutapo
S.Skvernelis tikina, kad jokių užkulisinių žaidimų čia nėra: tiesiog atėjo laikas dar vasarį registruoto projekto pateikimui, t.y. pasitikrinimui, ar Seimas ryžtųsi jį svarstyti toliau.
„Aš tai žiūriu skeptiškai. Lygiai taip pat žiūrėjau skeptiškai, kai jis buvo suteikinėjamas. Nes manau, kad istorija yra istorija, ir istorijos tikslinti įstatymų formuluotėmis nėra reikalo. Bet tikrai nesutinku ir dabar, kad čia būtų daromos kažkokios vendetos“, – žurnalistams antradienį Seime sakė S.Skvernelis.
Jo nuomone, V.Landsbergio klausimas bus jautrus visą laiką, nes ši asmenybė „yra įvairialypė“.
„Turbūt kiekvienas Lietuvoje turi nuomonę apie šį politinį veikėją. Bet nežinau, ar dabar tas laikas, momentas, tokios aktualijos. Bet kas nuo to pasikeitė, kai tas istorinis faktas buvo paminėtas ir įprasmintas įstatymu? Kas nors pasikeitė? Niekas“, – pridūrė Seimo pirmininkas.
Tuo metu G.Paluckas aiškiai įvardino valstybės vadovo statusą V.Landsbergiui kaip klaidą, tik tikina, kad ji nebus taisoma kita klaida.
„Praėjusią kadenciją mes nepalaikėme suteikimo, tai nepalaikysime ir naikinimo. Nes nepaisant to, kad, mūsų įsitikinimu, buvo padaryta klaida suteikiant tą statusą, būtų padaryta dar didesnė klaida kiekvieną kadenciją kaitaliojant Seimo sprendimą ir žmogų vartant iš vienos pusės į kitą.
Manome, kad tai yra tikrai perteklinis politikavimas, nes žmonių galvose, nepaisant sprendimo, Vytautas Landsbergis vienų galvose buvo valstybės vadovas, o kitų – nebuvo“, – kalbėjo premjeras.
Nepaisant to, kad, mūsų įsitikinimu, buvo padaryta klaida suteikiant tą statusą, būtų padaryta dar didesnė klaida kiekvieną kadenciją kaitaliojant Seimo sprendimą ir žmogų vartant iš vienos pusės į kitą.
R.Žemaitaitis: nenusipelnė
Tuo metu koalicijai priklausančių „aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis laikėsi kitos nuomonės.
„Visa „Nemuno aušra“ balsuos už tai, kad žmogus, kuris nenusipelnė Lietuvoj būti vadinamas valstybės vadovu ir turėt prezidento statusą, būtų atimtas šitas statusas, nes jam ir nepriklauso pagal Konstituciją ir pagal Konstitucinio teismo išaiškinimą“, – sakė R.Žemaitaitis.
„Vytautas Landsbergis nenusipelnė turėti Lietuvos valstybės statuso ir neturėtų teisės juo naudotis. Turi naudotis tiktais visas Sąjūdis ir Sąjūdžiui tada reikia visiem, reiškia, turėjo būt suteikiamas šitas statusas, o ne Vytautui Landsbergiui“, – aiškino jis.
Atšaukti Seimo 2022-ųjų sprendimą, kuriuo V.Landsbergiui ir buvo suteiktas minėtas teisinis statusas, dar vasarį pasiūlė opozicinės Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovas Rimas Jonas Jankūnas.
Jis mano, kad Aukščiausiosios Tarybos pirmininko teisinio statuso įstatymas prieštarauja Konstitucijai.
Parlamentaro teigimu, statuso atėmimas „atstatys istorinę tiesą“, anot jo, Landsbergio biografija kelia abejonių.
„Aš manau, kad valstybė turi stovėti ant sąžinės pamatų ir neklastoti istorijos“, – sakė R.J.Jankūnas.
Konservatoriai įžvelgė kiršinimą
Vis dėlto konservatoriai čia įžvelgia ir pačių valdančiųjų tikslus nukreipti dėmesį nuo probleminių klausimų.
„Šis klausimas stumiamas po protesto mitingo prieš NT mokestį, kur stipriau susikaupė pykčio debesys prieš šią daugumą. Valdančiųjų akimis, jei kas geriau gali atsverti protestuotojų pyktį dėl mokesčių, tai nebent pakurstomas pyktis prieš Landsbergį. Primityvi, apgailėtina ir skaldanti iniciatyva“, – dar pirmadienį feisbuke pareiškė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė.
Jam pritarė ir TS-LKD pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
„Taip, dažnai naudojamos tokios priemonės, kai sukuri kitą tema, kuri galėtų užgošti jau egzistuojančias problemines temas. Bet pamatysime – šiandien balsavimas viską parodys“, – svarstė L.Kasčiūnas.
Vis dėlto tokį opozicinių „valstiečių“ siūlymą jis vadino kiršinimu.
„Vertinu tai kaip kiršinimą, nes sprendimas yra priimtas, istorinis teisingumas yra atkurtas: Vytautas Landsbergis buvo mūsų valstybės vadovas, atstovavo mūsų valstybei daugelyje šalių, tuo metu buvo pristatomas kaip mūsų valstybės vadovas, netgi kaip prezidentas. Tuomet buvo labai svarbūs jo sprendimai atkuriant ir įtvirtinant mūsų nepriklausomybę“, – kalbėjo L.Kasčiūnas.
Anot jo, būtent lyderiaujant V.Landsbergiui iš Lietuvos buvo išvesta sovietinė kariuomenė, ir tai padaryta netgi anksčiau, nei iš Rytų Vokietijos.
„Aš tai vadinu geopolitiniu stebuklu, kai netgi kariuomenė iš Lietuvos buvo išvesta anksčiau, nei iš Rytų Vokietijos. Tam reikėjo labai drąsių ir išmintingų sprendimų, o tai buvo vadovas, kuris tuos sprendimus ir priėmė. Aš tikiu, kad valstybiškai labiau mąstančioje net ir valdančiojoje koalicijoje užteks sveiko proto priimti sprendimą tokį, kad pasiųstumėme iniciatoriams signalą, kad tokių kiršinimų negali būti“, – tvirtino konservatorių vadovas.
Tuo metu „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis dar prieš klausimo išbraukimą iš darbotvarkės sakė, kad „aušriečiai“ tokį siūlymą palaikys vieningai.
Vytautas Landsbergis nenusipelnė turėti Lietuvos valstybės statuso ir neturėtų teisės juo naudotis.
„Visa „Nemuno Aušra“ balsuos už tai, kad žmogus, kuris nenusipelnė Lietuvoj būti vadinamas valstybės vadovu ir turėt prezidento statusą, būtų atimtas šitas statusas, nes jam ir nepriklauso pagal Konstituciją ir pagal Konstitucinio teismo išaiškinimą“, – sakė R. Žemaitaitis.
„Vytautas Landsbergis nenusipelnė turėti Lietuvos valstybės vadovo statuso ir neturėtų teisės juo naudotis. Turi naudotis tiktais visas Sąjūdis ir Sąjūdžiui tada reikia visiem, reiškia, turėjo būt suteikiamas šitas statusas, o ne Vytautui Landsbergiui“, – aiškino jis.
