Apylinkės teismas 2010-ųjų pabaigoje buvo paskyręs buvusiam Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriui dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, bet jos vykdymą atidėjo metams.
Tačiau kai kurie teisininkai atkreipia dėmesį į, jų teigimu, imperatyvią formuluotę teismo nutartyje, pagal kurią G.Paluckas žalą turėjo atlyginti per atidėjimo laikotarpį.
Mokėti baudą G.Paluckas baigė tik šiemet. Jis pats sako pamiršęs sumokėti laiku dėl „žmogiško žioplumo“ ir atsiprašė.
„Teismo manymu, bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant G. Paluckui bausmę, susijusią su laisvės atėmimu jos vykdymą atidedant ir įpareigojant per bausmės atidėjimo laikotarpį atlyginti padarytą žalą“, – rašoma dar 2010-ųjų gruodžio 7 dieną priimtoje nutartyje.
G.Paluckas turėjo atlyginti daugiau nei 57 tūkst. litų (apie 16,5 tūkst. eurų) turtinę žalą.
Minėta formuluotė yra ne nutarties rezoliucinėje, o tik aprašomojoje dalyje, be to, žalos atlyginimo klausimas buvo keliamas kartu su baudžiamąja byla pateiktame civiliniame ieškinyje.
Visgi kai kurie teisininkai įsitikinę, jog G.Paluckas neįvykdė teismo įpareigojimų.
Šį klausimą antradienį iškėlė ir opozicinių konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Jis pranešė, jog kreipėsi į Lietuvos kalėjimų ir Lietuvos probacijos tarnybas, kad šios pateiktų informaciją, ar įspėjo G.Palucką, jog bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas ir ar kreipėsi dėl to į teismą.
Informatikos ir ryšių departamentas BNS antradienį patvirtino, jog G.Palucko teistumas išnyko dar 2013-aisiais „suėjus teismo paskirtam vienerių metų bausmės vykdymo atidėjimo terminui“.
Departamentas pakartojo jau anksčiau G.Palucko bendražygių ir jo komandos išsakytus argumentus, jog jo minimi 16,5 tūkst. eurų žalos G.Paluckui buvo priteisti atlyginti pagal civilinį ieškinį, bet tai nebuvo bauda.
L.Kasčiūnas su tuo nesutinka sakydamas, jog Vidaus reikalų ministerijai pavaldžios įstaigos paskelbtas informacija „yra klaidinanti ir neatitinka tikrovės“.
Aiškėja dar daugiau svarbių detalių. Nuosprendžio vykdymą turėjusi prižiūrėti tuometinė Vilniaus apygardos probacijos tarnyba patvarkymą iš Vilniaus apylinkės teismo gavo jau po visų terminų, taigi nuosprendžio negalėjo įvykdyti.
Vilniaus miesto apylinkės teismas neturi aiškaus atsakymo, kodėl teismo sprendimą nurodė vykdyti ne iškart, o tik po metų. Aiškėja, kad byla galėjo „paklysti“ teismo archyvuose.
„Pagal matomus LITEKO duomenis, byla, ją grąžinus teismui iš LAT, galimai dėl įvykusios klaidos buvo perduota 1 apylinkės teismo archyvui, o ne baudžiamųjų bylų raštinei, kurios specialistės surašo ir siunčia patvarkymus dėl bausmių vykdymo. Kodėl toks sprendimas tuomet buvo padarytas, o ši klaida neištaisyta metus laiko, paaiškinti po trylikos metų, deja, neįmanoma“, – 15min antradienį nurodė Vilniaus miesto apylinkės teismo atstovas Giedrius Janonis.
Pagrindiniai faktai G.Palucko „žiurkių byloje“
- Vilniaus apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 7 d. pripažino G.Palucką kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir paskyrė jam dvejų metų laisvės atėmimo bausmę ją atidedant metams. G.Paluckas įpareigotas be žinios neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau nei savaitei bei atlyginti 16,5 tūkst. eurų žalą.
- Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 12 d. panaikino pirmos instancijos nuosprendį: G.Paluckas išteisintas, o Vilniaus savivaldybės civilinis ieškinys dėl 16,5 tūkst. eurų turtinės žalos paliktas nenagrinėtu.
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. balandžio 3 d. grąžino pirmosios instancijos teismo nutartį be pakeitimų, nuosprendis įsiteisėjo, o balandžio 12 d. byla iš LAT grąžinta į Vilniaus miesto apylinkės teismą vykdymui.
- LAT vėliau gavo G.Palucko prašymą atnaujinti bylą, ji vėl išsiųsta į LAT. Aukščiausiasis teismas po daugiau nei metų, 2013 m. gegužės 13 d., G.Palucko pareiškimą atmetė.
- Vilniaus apylinkės teismas 2013 m. gegužės 17 d. Vilniaus miesto savivaldybei išdavė vykdomąjį raštą dėl turtinės žalos atlyginimo, kadangi iki 2013.04.03 d., suėjus bausmės vykdymo atidėjimo terminui, nesulaukė duomenų, ar G.Paluckas ją atlygino. Už tolesnį rašto pateikimą antstoliams buvo atsakinga Vilniaus savivaldybė.
- Vilniaus apylinkės teismas 2013 m. gegužės 27 d. gavo raštą iš Vilniaus apygardos probacijos tarnybos dėl nuosprendžio nuorašo grąžinimo, nes bausmės vykdymo atidėjimo terminas pasibaigė 2013 m. balandžio 3 d.
- Veiksmų dėl žalos atlyginimo G.Paluckas ėmėsi 2013 m. birželį. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Valdas Klimantavičius žalos mokėjimą atidėjo iki 2015 m. gruodžio 31 d
- 2014 m. gegužę G.Paluckas pervedė pirmą žalos dal – apie 11,6 tūkst. eurų.
- 2021 m. byla buvo sunaikinta pasibaigus jos 8-erių metų saugojimo terminui. Originalus nuosprendis ir procesiniai dokumentai perduoti Vilniaus regioniniam valstybės archyvui.
- Likusią beveik 5 tūkst. eurų neatlygintos žalos dalį G.Paluckas savivaldybei pervedė 2025 m. liepos 8 d., po žurnalistų užduotų klausimų.
- Liepos 22 d. G.Paluckas pervedė savivaldybei ir dar beveik 3,7 tūkst. eurų delspinigių už pavėluotai sumokėtą žalą.
Prokuroras: bausmė turėjo būti vykdoma
Aukščiausiame Teisme valstybės kaltinimą šioje byloje palaikęs prokuroras Gintaras Jasaitis paaiškino, jog 2012-aisiais, kai šis teismas paliko galioti pirmosios instancijos nuosprendį, netrukus buvo pakeistas ir Baudžiamasis kodeksas, konkrečiai – 75-asis jo straipsnis.
Iki tol jis skelbė, jog atidėdamas bausmės vykdymą, „teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelis iš šių įpareigojimų“, o vienas jų ir buvo atlyginti arba pašalinti nusikaltimu padarytą turtinę žalą. Nuo liepos 1-osios to neliko.
„Tad klausimas, ar G.Paluckas kreipėsi į teismą, kad jam būtų taikomas tas įpareigojimas, kadangi nuo 2012-ųjų liepos 1-osios tai buvo panaikinta – to aš nežinau. Bet turėjo būti teismo sprendimas, kad metų laikotarpis negali būti aktualus dėl žalos atlyginimo. Ar jis yra, ar nėra – taip pat nežinau“, – tvirtino prokuroras.
G.Jasaičio nuomone, jei tokio prašymo nebuvo, teismas turėjo politiką įspėti ir imtis tolesnių veiksmų.
