Siekiant užtikrinti operatyvų reagavimą, jau įsigyta 4000 smėlio maišų, keliasdešimt kelio ženklų, sukauptos geriamojo vandens atsargos. Organizuojamas sulankstomų lovų ir miegmaišių pristatymas į laikino apgyvendinimo patalpas – Dembavos ir Paliūniškio mokyklas, kad prireikus būtų galima sklandžiai evakuoti ir apgyvendinti šimtus gyventojų.
„Susitikimuose su sodininkų bendrijų atstovais aptarėme galimus rizikos scenarijus. Ypač svarbu iš anksto įsivertinti išvažiavimo galimybes ir numatyti alternatyvius kelius, jei pagrindinės sodų gatvės būtų užlietos. Sodininkų bendrijose nuolat gyvena šimtai žmonių, todėl pasirengimas turi būti atsakingas ir savalaikis. Raginame gyventojus nelaukti oficialių perspėjimų, o pradėti ruoštis potvyniui jau dabar“, – sako rajono savivaldybės administracijos direktorius Edmundas Toliušis.
Gyventojai visą informaciją apie galimas potvynių grėsmes gali rasti Potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapyje, kuris skelbiamas Panevėžio rajono savivaldybės interneto svetainėje www.panrs.lt (skiltyje „Teminiai žemėlapiai“). Vandens lygio ir temperatūros duomenys taip pat skelbiami panevėžiečių (Dev4you) sukurtoje potvynių stebėsenos platformoje www.potvynis.jp.lt .
Prognozuojama, kad pajudėjus ledo sankaupoms Nevėžio, Lėvens ir Sanžilės upėse vandens lygis gali staigiai pakilti ir išsilieti iš krantų. Todėl seniūnijų darbuotojai jau apžiūrėjo ir, kiek leido galimybės, išvalė upių pakrantes nuo nuvirtusių medžių bei kitų kliūčių, įvertino pylimų būklę ties Bernatonių, Šiaudinės, Daukniškių ir Vienuoliškių kaimais. Gyventojams ir toliau suteikiama visa informacija apie pasirengimą, priemones. Ir primenama, kad rūpintis reikia ne tik žmonių, bet ir gyvūnų sveikata.
Atmintinė gyvūnų augintojams, naminių gyvūnų šeimininkams ir ūkininkams
Atlydžio metu vandens lygis gali pakilti per labai trumpą laiką, todėl būtina pasirengti iš anksto.
Gyvulių augintojams rekomenduojama:
- Įvertinti, ar jūsų ūkis, sodyba ar ganyklos patenka į Potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapyje pažymėtą teritoriją.
- Iš anksto suplanuoti gyvulių laikomų tvartuose ir augintinių perkėlimą į aukštesnes, neužliejamas vietas ar patalpas.
- Sukaupti ne mažiau kaip 10 parų pašaro ir švaraus geriamojo vandens atsargas, laikyti jas sausoje, pakeltoje vietoje.
- Įsitikinti, kad gyvūnai yra paženklinti ir registruoti.
- Parengti transportavimo priemones, laikinas aptvėrimo priemones bei būtiniausius vaistus.
Naminių gyvūnų šeimininkams
- Evakuojantis augintinius pasiimti su savimi arba pasirūpinti laikina jų priežiūra.
- Nepalikti gyvūnų pririštų ar uždarytų užliejamose teritorijose.
- Mažus gyvūnus, paukščius perkelti į aukštesnes patalpas arba išgabenti į saugią vietą.
Ūkininkams verta iš anksto pagalvoti ir apie stambiųjų gyvulių evakuaciją – tokiems sprendimams reikia laiko ir aiškaus plano. Gavus oficialius perspėjimus, gyvulius reikėtų kuo greičiau perkelti į iš anksto numatytas saugias vietas.
Jei nusprendžiama gyvulius palikti tvartuose, svarbu pasirūpinti, kad pastatai būtų sandarūs, įrengti paaukštinimus, patikrinti ir apsaugoti elektros instaliaciją. Gyvulių negalima girdyti užlietų teritorijų vandeniu ar šerti apsemto pašaro – toks vanduo ir pašaras gali būti užteršti. Po potvynio, kilus abejonių dėl vandens ar pašarų kokybės, rekomenduojama pasitarti su Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba teritorinių padalinių specialistais ar visuomenės sveikatos ekspertais.
Kas yra ledonešis ir kada jo tikimybė didžiausia?
Ledonešis – tai reiškinys, kai upės ledas pradeda lūžti, atitrūksta nuo krantų ir ima judėti pasroviui. Kartais jis skyla į didelius luitus, kurie gali užkimšti siauresnes vietas ar užsilaikyti ties tiltais.
Dažniausiai ledonešis prasideda staigiai atšilus orams – kai kelias dienas laikosi pliusinė temperatūra. Rizika padidėja ir tuomet, kai sparčiai tirpsta sniegas ar gausiai lyja – pakilęs vandens lygis ima kelti ir stumti ledą. Pavojingesnės vietos yra siauri upių ruožai, vingiai, tiltų atramos – ten ledas lengviau susigrūda. Didžiausia tikimybė – ankstyvą pavasarį, ypač po ilgesnių šalčių, kai temperatūra staiga pakyla arba per trumpą laiką iškrenta daug lietaus.
Seniūnijų kontaktai
Kilus pavojui ar pastebėjus galimas grėsmes, gyventojams siūloma kreiptis į savo seniūniją (darbo laikas: I–IV 8.00–17.00 val., V 8.00–15.45 val.) arba skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112.
Panevėžio seniūnija
Vasario 16-osios g. 27, Panevėžys
Tel. +370 45 582 986
Velžio seniūnija
Nevėžio g. 54, Velžys
Tel. +370 45 586 963
Ramygos seniūnija
Vadoklių g. 10, Ramygala
Tel. +370 45 592 233
Naujamiesčio seniūnija
S. Nėries g. 14, Naujamiestis
Tel. +370 45 599 744
Smilgių seniūnija
Panevėžio g. 15, Smilgiai
Tel. +370 45 553 524
Upytės seniūnija
Ėriškių g. 8, Upytė
Tel. +370 45 555 515
Paįstrio seniūnija
Gegužinės g. 28, Paįstrys
Tel. +370 45 430 226
Karsakiškio seniūnija
Lėvens g. 16, Karsakiškis
Tel. +370 45 555 503
Krekenavos seniūnija
Birutės a. 6, Krekenava
Tel. +370 45 454 082
Raguvos seniūnija
Laisvės a. 14, Raguvа
Tel. +370 45 591 233
Vadoklių seniūnija
Ramygalos g. 39, Vadokliai
Tel. +370 45 556 318
Miežiškių seniūnija
Taikos g. 1, Miežiškiai
Tel. +370 45 578 462
Panevėžio rajono savivaldybė ir toliau stebi situaciją, bendradarbiauja su atsakingomis tarnybomis ir apie pokyčius gyventojus informuos nedelsdama.
