Sieks, kad mokytųsi tik gabūs studentai
Lietuvos universitetų minimalus stojimo balas svyruoja nuo 1 iki 3, o didžioji dalis kolegijų numatė 0,8 balo slenkstį. Konkursinis balas apskaičiuojamas konvertavus keturių mokomųjų dalykų – brandos egzaminų arba metinių pažymių – rezultatus į 10 balų sistemą.
„Sekundė“ rašo, kad Kauno technologijos universiteto Panevėžio technologijų ir verslo fakultetas, pernai turėjęs 1,8 minimalaus balo kartelę, šiemet ją pakėlė iki 2. Taip siekiama, kad aukštojoje mokykloje mokytųsi tik gabūs ir motyvuoti studentai.
Suprantu, kad daugeliui tai skausminga, bet tokie reikalavimai pasiteisina.
„Šis universitetas yra lyderiaujančių Europos universitetų sąraše, todėl atitinkamai reikia kelti kartelę. Suprantu, kad daugeliui tai skausminga, bet tokie reikalavimai pasiteisina. Pernai atėjo labiau motyvuoti studentai. Jie noriai mokosi, turi mažiau akademinių skolų. Nubyra kur kas mažiau studentų. Tad atsižvelgdamas į tokias sėkmingas tendencijas universitetas ir priima tokius sprendimus“, – „Sekundei“ tvirtino Kauno technologijos universiteto Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto studijų prodekanė Brigita Stanikūnienė.
Kaip pažymi „Sekundės“ pašnekovė, šiame fakultete populiariausius socialinius mokslus stipriai vejasi statybos bei transporto inžinerija. Daugėja norinčiųjų studijuoti mechanikos, automatikos ir valdymo specialybes. Socialinių mokslų srityje krenta verslo administravimo ir vadybos specialybių populiarumas.
„Loginis, matematinis protas, įvairūs projektai ir braižymai vis dažniau traukia studentus. Technologiniai mokslai atsigauna. Pasirinkę inžinierių specialybes studentai nesunkiai užpildo nišas pramonėje ir versle. Sunkiai sekasi sukomplektuoti ekonomistų grupes. Vis dėlto dar juntamas protų nutekėjimas į sostinę. Gabūs ir talentingi moksleiviai mieliau renkasi studijas kituose didmiesčiuose“, – kalbėjo B. Stanikūnienė.
Pernai KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakultetas į bakalauro ir magistrantūros pakopas priėmė 124 studentus.
Švietimo ir mokslo ministerija aukštąsias mokyklas ragina kuo skubiau numatyti minimalų stojimo balą, tačiau Panevėžio kolegijos atstovai to daryti dar neskuba.
„Klausimą svarstysime šį mėnesį akademijos tarybos posėdyje. Kol neįvyko posėdis, negaliu nieko komentuoti, tačiau tikėtina, kad minimalus stojimo balas bus nustatytas“, – „Sekundei“ teigė Panevėžio kolegijos direktoriaus pavaduotojas studijoms Ričardas Kliminskas.
Esant naujai sistemai nepasiekę minimalaus balo jaunuoliai negalės įgyti aukštojo išsilavinimo.
Anot pavaduotojo, kartelės kėlimas gabiems abiturientams didesnių kliūčių nesudaro. Svarbu iš anksto žinoti, kuria linkme norima eiti, atitinkamai pasirinkti baigiamuosius egzaminus, o vėliau ir norimą studijų programą. Tačiau prastais rezultatais mokyklas baigusiems mokiniams smarkiai sumažina galimybes pradėti mokslus aukštosiose mokyklose.
„Visų pirma kartelė turėtų užtikrinti aukštesnę studijų kokybę. Kai nėra konkursinio balo, tai ir žemiausius įvertinimus gavęs abiturientas turėjo galimybę įstoti į aukštąją mokyklą. Esant naujai sistemai nepasiekę minimalaus balo jaunuoliai negalės įgyti aukštojo išsilavinimo. Kita vertus, tikriausiai visos mokyklos supranta, kad ne kiekvienas pajėgus studijuoti aukštojoje“, – svarstė R.Kliminskas.
Operuos tuos ligonius, kurie lęšiukus pirks savo lėšomis
Sausio mėnesį ligoniams buvo implantuoti paskutiniai valstybės kompensuojami lęšiukai. Iki šiol lęšiukus centralizuotai pirkdavo ir ligoninėms išdalydavo Valstybinė ligonių kasa (VLK), tačiau šiais metais gydymo įstaigos juos turi pirkti pačios. Jų kainos įskaičiuotos į paslaugų kainas.
Panevėžio ligoninės direktoriaus pavaduotojas valdymui ir ekonomikai Rolandas Tatoris teigia, jog žinia, kad lęšiukais teks apsirūpinti patiems, pasiekė tik paskutinėmis praėjusių metų dienomis. Lęšiukų pirkimo konkursas jau paskelbtas, tačiau pavaduotojas dar negali pasakyti, kada jie pasieks ligonius. Kartais konkursai užtrunka gana ilgai, rašo „Sekundė“.
Akių ligų skyriaus vedėjas Kęstutis Kučinskas sako, kad lęšiuko implantavimo operacijų eilė yra sudaryta iki balandžio mėnesio. Per mėnesį jų atliekama iki 100.
Dabar, kai įstaiga nebeturi kompensuojamųjų lęšiukų, operuojami bus tik tie ligoniai, kurie juos nusipirks savo lėšomis. Kitiems teks laukti, kol ligoninė įsigis lęšiukų. Tada oftalmologai koreguos laukiančiųjų eilę, skelbia „Sekundė“.
