Lietuvišką virtuvę galima skirtyti į valstietišką, bajorišką, didikų ir dvasininkų
„Lietuvišką virtuvę galima skirtyti į valstietišką, bajorišką, didikų ir dvasininkų“, – laidoje „Pasaulis pagal moteris“ pasakojo istorikė.
Pasak H.Kontrauskienės, paprastesni bajorai gerdavo alų, aukštesnio rango – vyną, didikai, tokie kaip Radvilai – šampaną.
Lietuviška virtuvė taip pat buvo neįsivaizduojama be mėsos patiekalų, žuvies ir daržovių. Tačiau lietuviai visuomet laikydavosi pasninko.
„Pvz.: Žygimantas Vaza per pasnininką valgydavo lydeką, lyną, karšį ar ešerį, daug daržovių ir valgius iš miltų. Taip pat skanaudavo iš užsienio atvežtas alyvuoges, migdolus, o pasnininko košę gardindavo šafranu“, – sakė istorikė.
Lietuviai taip pat mėgo sriubas, jų valgydavo net kelis kartus per dieną, populiarios būdavo įvairios šaltsriubės.
Lietuviai taip pat mėgo sriubas, jų valgydavo net kelis kartus per dieną, populiarios būdavo įvairios šaltsriubės.
„Jei reikėtų pavaišinti svečią iš užsienio, pirmiausia pasiūlyčiau jam didikų valgio žvėrienos. Šaltiniai rašo, kad Europa ir pasaulis iš lietuvių išmoko gaminti mėsą, nes žinojo ir naudojo daug gaminimo būdų: ir vytino, ir džiovino, ir rūkė su įvairiausių rūšių malkomis. Lietuviai žvėrieną, kaip ir medų eksportuodavo į užsienį“, – pasakojo H.Kontrauskienė.
Lietuvių virtuvė pasaulyje buvo garsi tuo, kad naudodavo itin daug įvairių prieskoninių žolelių. Taip pat gamino daug ir įvairių įdarytų patiekalų, kurių istorikė siūlo pasigaminti ir Kūčių ar Kalėdų stalui.
„Žuvis įdarinėdavo grikiais, grybais, lydeką raugintais kopūstais, o vištieną – vėžių uodegėlėmis“, – maisto gamybos ypatumais dalijosi istorikė bei pasiūlė Kūčioms pasigaminti silkės su džiovintais obuoliais ir miško ir rešutais.
Dzūkiška silkė su džiovintais obuoliais pagal senovinį receptą:
Džiovintus obuolius išmirkyti, smulkiai supjaustyti ir apkepti aliejuje, įberti lazdyno riešutų, viską sumaišyti ir užspilti ant silkės. Pagardinti cinamonu. Skanaus.
Visa laida „Pasaulis pagal moteris“ čia.
