Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė pirmadienio rytą pranešė, kad naktį, užkabinus abu lynus, apie 2.45 val. prasidėjo šarvuočio ištraukimo operacija, kuri buvo baigta 4.30 val.
Šarvuotis sėkmingai ištrauktas. Tiesa, kol kas nėra skelbiama, ar jame rasti keturi dingę JAV kariai. Šiuo metu įvykio vietoje dirba karo policija, kariuomenės atstovai, pirmiausia apie viską turi būti informuoti dingusiųjų artimieji.
Naujausią informaciją apie operaciją sekite čia – Pabradės operacija: JAV karių šarvuotis ištrauktas iš pelkės.
-
Prakalbo Pabradės poligone dingusio kario dėdė
-
JAV kariuomenė toliau žarsto komplimentus Lietuvai: „Pribloškia Lietuvos partnerių atsidavimas ir pasiaukojimas“
-
Pabradės operacija. Ketvirtojo kario paieška tęsėsi per naktį, į pagalbą pasitelkti ir lietuviški šunys
-
D.Šakalienė: JAV šarvuočio traukimo operacija baigta
Botanikė, pelkių atkūrimo ir gamtos apsaugos ekspertė dr. Jūratė Sendžikaitė, klausiama apie poveikį gamtai vykdant šią operaciją, sakė, kad kalbėti apie tai visos nelaimės kontekste nėra lengva: „Ypač žinant, kad svarbiausia yra tos evakuacijos mašinos ir jos ekipažo suradimas ir išgelbėjimas, koks jis dar beįmanomas.
Kalbėti apie pačią ekosistemą yra sunku, tuo labiau kad aš nesu buvusi vietoje, tai tiesioginį poveikį sunku nusakyti. Tačiau, žinoma, poveikis yra, nes bet kokia intervencija į gamtą neišvengiamai palieka pėdsaką. Tačiau gamta yra stipri jėga ir jeigu jai sudarysi palankias sąlygas – ji gali užsigydyti žaizdas.
Ir jeigu dar prijungiant ekologinio atkūrimo principais pagrįstas priemones, tai tas žaizdas galima pagydyti greičiau ir tą atsikūrimo procesą paspartinti. Panašiai kaip sergančiam žmogui parinkus atitinkamą gydymą ir tinkamas reabilitacijos priemones galima tikėtis gerų rezultatų.“
Šiuo atveju, anot ekspertės, buvo keičiama aplinka, naudojamas papildomas mineralinis gruntas, vykdomi kasimo darbai, durpės ir vandens maišymo procesai ir t.t. Tai turėjo pakeisti pačios pelkės pobūdį.
„Mes turime kalbėti ne tik apie pelkę, bet ir išlikusį ežeriuką. Šita pelkė susiformavusi senojo ežero vietoje.
Nebuvus sunku pasakyti, koks yra poveikis. Kad sunaikinta augalinė danga, pakeistas hidrologinis režimas, kad atsirado pelkėje naujų svetimkūnių, nauji pelkės krantai, tai yra faktas. O toliau reikia atlikti tyrimus ir galvoti, ką daryti, jeigu yra galimybė daryti, ir tikėtis, kad tokios istorijos nepasikartos“, – kalbėjo J.Sendžikaitė.
Ji tvirtino, kad kai jau bus galima, aplinkosaugininkai bus pakviesti įvertinti situaciją.
„Kaip gamtininkei tai yra skausminga, bet žmoniškumo prasme darbai, padaryti gelbėjant žmones, yra svarbiausi.
O atkūrimas – taip, jeigu yra tik galimybė, būtinai norėtume ar mes, ar kiti specialistai prisidėti. Čia, žinoma, reikia ir hidrologų, biologų, kitų specialistų“, – kalbėjo ekspertė.
Gamtininkė teigė, kad pelkei kaip ekosistemai svarbiausias elementas yra vanduo, kuris palaiko tos pelkės gyvybę. O kai pelkė nusausinama, gali kilti įvairių problemų. Nuo pačios ekosistemos pokyčių iki grėsmės dėl gaisrų, nes durpė išdžiūsta.
Paklausta apie pelkių keliamus pavojus įsmukus, dr. J.Sendžikaitė sakė, kad tokių didelių pelkių, kur būtų didelė grėsmė neišsikapanoti, nelabai yra.
Vis dėlto mokslininkė turėjo patarimų, ką daryti, jeigu žmogus įkrenta į akivarą ir tenka gelbėtis pačiam: „Tik dažniausiai yra viena iš blogųjų žmonių savybių, kad jis susijaudina ir nežino, ką daryti. Tai pirmiausia reikėtų nepasiduoti tai baimei ir nesistengti toliau gilinti savo įklimpimą, t.y., tabaluoti kojomis ir pan.
Jeigu esi įklimpęs giliau nei iki juosmens, tada jau reikėtų bandyti judinti pečių liniją ir per pečius, rankas, nugaros liniją, ne kojas, bandyti išsilupti pačiam, jei esi vienas, iš tokio akivaro.“
Taip pat ji priminė – einant į pelkę reikia labai atidžiai žiūrėti po kojomis, neštis lazdą, pasitikrinti, kur žengi. Arba pasirinkti saugų maršrutą.
Visą pokalbį rasite:
