2015-04-30 11:24

Pirtis – tik už pakrantės apsaugos juostos

Pirtis – itin dažnas lietuvių sodybų atributas, tačiau ar visada jos statomos laikantis visų numatytų teisės aktų ir aplinkosauginių reikalavimų. Nors neretai norima pastatyti pirtį kuo arčiau vandens, aplinkosaugininkai primena, kad statyti pakrantės apsaugos juostoje – draudžiama. „Statybą vandens telkinio apsaugos zonose reglamentuojantys teisės aktai nustatyti ne šiaip sau, o siekiant užtikrinti tiek žmonių, tiek aplinkos, tiek kraštovaizdžio gerovę, todėl privalu jų laikytis“, – teigė aplinkos viceministrė Daiva Matonienė.
Pirties malonumai
Pirtis / Ginos Kubiliūtės nuotr.
Temos: 1 Pirtis

Statybos pakrantės apsaugos juostoje

Pakrantės apsaugos juostos plotis nustatomas pagal aplinkos ministro patvirtintas Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo taisykles. Juostų ribos priklauso nuo vandens telkinio ploto (upės – nuo upės baseino ploto), pakrančių šlaito nuolydžio kampo ir vietovės, kurioje yra vandens telkinys (valstybinio parko arba draustinių teritorijose, už miesto ar miestelio ribų).

Neigiama žmonių veiklos įtaka gali padaryti nepataisomą žalą ežerų, upių pakrantėms ir jų vandenims, todėl statyba minėtose teritorijose yra griežtai ribojama. Pakrantės apsaugos juostos teritorijoje leidžiama statyti tik hidrotechninius statinius, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginius, vandenvietes, tiltus, prieplaukas. Jokių kitų savavališkų statinių, net ir tvorų, šiose teritorijose būti negali.

Neigiama žmonių veiklos įtaka gali padaryti nepataisomą žalą ežerų, upių pakrantėms ir jų vandenims, todėl statyba minėtose teritorijose yra griežtai ribojama.

Už pakrantės juostos ribų

Nuosavoje sodyboje pasistatyti pirtį gyventojas gali tik už pakrantės apsaugos juostos ribų. Tačiau ir tokiais atvejais turi būti atsižvelgta į jos matmenis. Už pakrantės apsaugos juostos ribos leidžiama pasistatyti tik vieną asmeninio naudojimo pirtį ir joje negali būti rūsio.

Tokiais atvejais pirtis turi būti ne didesnio kaip 25 kvadratinių metrų bendrojo ploto ir ne aukštesnė kaip 4,5 m. Tokiems pirmos grupės nesudėtingiems statiniams statyti leidžiančio dokumento paprastai nereikia, nebent statybos planuojamos kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje.

Statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininkų ūkio ir kitus pastatus arčiau kaip 50 metrų už pakrantės apsaugos juostos galima įstatymų nustatytomis sąlygomis atkuriant buvusias sodybas. Tokią galimybę gyventojai taip pat turi miestų, miestelių ir kompaktiškai užstatytų arba savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose numatytų užstatyti kaimų teritorijose. Bet visais atvejais – potvynio metu neužliejamoje teritorijoje ir gavus statinių statybą leidžiančius dokumentus, kai jie pagal Statybos įstatymą yra privalomi.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) pareigūnų užfiksuoti be privalomojo statybą leidžiančio dokumento pastatyti statiniai laikomi savavališkais, o nesudėtingų statinių savavališka statyba saugomoje teritorijoje užtraukia baudą nuo 289 iki 579 eurų.

Aplinkos ministerija primena, kad su reikiamomis institucijomis nesuderintos statybos gali padaryti didelę žalą šalia esantiems pastatams, žmonėms ir gamtai. Savavališkai vykdomos statybos gali suardyti gamtos darną bei išnaikinti biologinę įvairovę, taip pat pakenkti gamtos ir kultūros paveldui.

Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija

AM-logo-bendras
Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą