Pratybų tikslas – įvertinti ligoninės ir partnerinių institucijų pasirengimą veikti ekstremaliomis sąlygomis, kai per trumpą laiką būtina mobilizuoti personalą, užtikrinti skubios pagalbos organizavimą ir nenutrūkstamą pacientų priežiūrą.
„Pagrindinis šių civilinės saugos mokymų tikslas – stiprinti pasirengimą galimoms masinėms nelaimėms ir užtikrinti, kad ekstremalių situacijų metu ligoninė galėtų veikti greitai, koordinuotai ir efektyviai“, – sako vienas iš organizatorių, LSMU Kauno ligoninės ekstremalių situacijų valdymo grupės vadovo pavaduotojas, Psichiatrijos klinikos vadovas Edgaras Diržius.
Vertintas institucijų koordinavimas ir pasirengimas
Scenarijus apėmė staigų sužeistųjų antplūdį, kai pacientai į gydymo įstaigą buvo transportuojami įvairiomis priemonėmis, įskaitant karinę techniką ir sraigtasparnį. Buvo vertinami esminiai procesai: pacientų priėmimo organizavimas, rūšiavimas (triage), vidaus logistika, operacinių ir reanimacijos pajėgumų aktyvavimas bei žmogiškųjų ir materialinių išteklių paskirstymas.
Didžiausias iššūkis tokiose situacijose – staigus pacientų srauto padidėjimas. Tokie scenarijai leidžia įvertinti realų pasirengimo lygį ir gebėjimą greitai reaguoti riboto laiko sąlygomis.
Buvo įvertinta visa pacientų valdymo grandinė – nuo atvykimo iki paskirstymo gydymo skyriuose. Tai svarbi galimybė realiomis sąlygomis patikrinti veiklos procesų veiksmingumą.
Veiksmuose dalyvavo Lietuvos kariuomenės, Viešojo saugumo tarnybos, Lietuvos šaulių sąjungos ir Greitosios medicinos pagalbos tarnybos atstovai, taip pat LSMU Kauno ligoninės gydytojai ortopedai-traumatologai bei Ekstremalių situacijų valdymo grupė.
„Tarpinstitucinis bendradarbiavimas yra esminė sąlyga valdant masines nelaimes. Šiame procese itin svarbus skirtingų tarnybų veiklos suderinamumas“, – akcentuoja LSMU Kauno ligoninė.
Nuolatinis pasirengimas – būtina saugumo sąlyga
LSMU Kauno ligoninės generalinė direktorė, ekstremalių situacijų valdymo grupės vadovė, prof. dr. Dalia Žaliaduonytė pabrėžia, kad tokio pobūdžio pratybos yra būtinos siekiant užtikrinti aukščiausio lygio pacientų saugumą ir efektyvų gydymo įstaigos veikimą kritinėmis aplinkybėmis.
„Šiandieninės grėsmės reikalauja ne tik modernios infrastruktūros, bet ir nuolat praktiškai tikrinamo pasirengimo. Tokios pratybos stiprina komandų susitelkimą, leidžia įvertinti procesų efektyvumą ir užtikrina, kad prireikus galėtume veikti greitai bei profesionaliai“, – teigia prof. dr. D.Žaliaduonytė.
Taip pat analizuotas esamų veiklos algoritmų veiksmingumas ir identifikuotos sritys, kuriose reikalingi tolesni patobulinimai.
LSMU Kauno ligoninė pabrėžia, kad civilinės saugos mokymai yra nuolatinio pasirengimo proceso dalis, leidžianti sistemingai stiprinti krizių valdymo kompetencijas.
„Esame pasirengę teikti pagalbą net ir sudėtingiausiomis sąlygomis. Nuolatinis pasirengimas ir praktinis sistemų testavimas yra būtini, siekiant užtikrinti maksimalų saugumą pacientams. Tikimės, kad pratybų scenarijai niekada netaps realybe, tačiau turime būti pasiruošę“, – pabrėžia E.Diržius.
