Nors pastaruoju metu ši ugdymo įstaiga buvo vadinama skyriumi – Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazijos Vaiguvos Vlado Šimkaus skyrius – vietos gyventojams tai visada buvo tiesiog Vaiguvos mokykla. Su savo istorija, kvapu, balsais ir ritmu.
Per 220 metų ji nedirbo tik per Antrąjį pasaulinį karą, kai pastate buvo įsikūrusi vokiečių karo ligoninė.
Pirmoji Vaiguvos mokykla buvo įkurta 1804 metais – kaip parapinė, veikusi prie Vaiguvos Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios. Tai – viena seniausių mokyklų Kelmės rajone.
1908-aisiais duris atvėrė pradžios mokykla, kurioje mokėsi apie 50 vaikų, o pamokos tuo metu dar vyko rusų kalba. 1918 metais čia jau veikė lietuviška pradinė mokykla. 1932-aisiais buvo pastatytas naujas mokyklos pastatas. Po karo, 1944 metų spalio 24-ąją, mokykla atnaujino savo veiklą. Ir veikė be pertraukos aštuonis dešimtmečius.
Šiemet jos istorija baigiasi.
Šios vasaros nuotaika Vaiguvoje – liūdna. Neliks ne tik mokyklos, kurioje saugiai jautėsi patys mažiausieji, bet neliks bendruomenės jungties, įprastos kasdienybės – neliks vietos, kur užaugo kelios kartos.
Vietos žmonėms sunku suprasti: kodėl čia negalima buvo palikti bent jau pačių mažiausiųjų.
Vienas išeina – klasė nebesiformuoja
Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazijos direktorius Albertas Pumputis sako, kad šiemet Vaiguvos Vlado Šimkaus skyriuje mokėsi 44 mokiniai – įskaitant ir ikimokyklinukus, o čia dirbo 28 darbuotojai.
