Feisbuke sklinda aibė iš pažiūros nekaltų reklamų – siūloma įsigyti „Ferrari“ atributikos, prabangių prekių automobiliams, žaislų vaikams. Reklamos peržiūrimos dešimtis tūkstančių kartų, šimtai žmonių jomis dalijasi savo naujienų sraute.
Skelbiamose reklamose pateikiamas internetinių parduotuvių platformos „Shopify“ pavadinimas. Įmonės produktų vystymo skyrius veikia ir Lietuvoje, tačiau su žiniasklaida bendrauja bendrovės būstinės Kanadoje atstovai. Pozicijos dėl sukčių schemoje naudojamo įmonės pavadinimo ši kol kas nepateikė.
Paspaudus ant nekaltos kelioninį krepšį ar kepurėlę siūlančios nuorodos esame nukreipiami į naujienų tinklalapio imitaciją, kurioje prisidengiant žinomo žmogaus veidu ar istorija apie greitą praturtėjimą raginama investuoti į kriptovaliutas.
Panašu, kad pasinaudoję „Shopify“ vardu sukčiai sukūrė internetinių parduotuvių imitacijas, o bandant pasirinkti jose pardavinėjamas prekes, potencialios aukos nukreipiamos į verbavimui skirtą tinklalapį. Tokiu būdu lengviau savo tikruosius kėslus užmaskuoti socialiniame tinkle.
Dažniausiai žmonės susigundo noru greitai praturtėti „nieko nedarant“.
Atidavė įmonės pinigus
Bendrą nukentėjusių skaičių nusakyti sunku, nes nedidelių sumų netekę gyventojai vengia kreiptis į policiją. Vis dėlto Lietuvos kriminalinės policijos biuro duomenimis, 2019 m. pradėta virš 100 ikiteisminių tyrimų, susijusių su lėšų išviliojimu, prisidengiant įvairiomis investavimo platformomis.
Šių metų pradžioje Lietuvos policija pranešė apie atvejį, kuomet vienos Joniškio rajono įstaigos apskaitininkė sukčiams pervedė ne tik savo santaupas, bet ir įmonės, kurioje dirbo, lėšas. Skaičiuojama, kad moteris sukčiams perdavė 40 tūkst. eurų santaupų ir 100 tūkst. eurų įmonės lėšų.
Gyvenimą griaunančią idėją joniškietei pakišo internete matyta istorija apie vaikiną, kurį nešiną tuntu pinigų, uždirbtų iš prekybos kriptovaliutomis, sulaikė policija. Istorija, žinoma, melaginga. Panaši reklama rodoma ir paspaudus ant „Shopify“ vardu pasinaudojusių sukčių sukurtos nuorodos.
Tai tik vienas tragiškas lašas nukentėjusių ir sukčiais patikėjusių žmonių jūroje. Tai nėra pirmas kartas, kuomet sukčiams pavyksta išvilioti dešimtis tūkstančių eurų. Praėjusių metų rugpjūčio mėnesio duomenimis, iš vieno asmens buvo išviliota 50 tūkst. eurų. Tokių atvejų yra ir daugiau.
Kelio galas sukčių pinklėse gali atvesti ne tik į skolų liūną. Lrytas.lt duomenimis, aferistams atidavusi asmenines bei skolintas lėšas pavasarį nusižudė Varėnos rajono gyventoja.
Dirba profesionalai
Nors iš pažiūros spendžiamos pinklės gali pasirodyti perdėm mėgėjiškos, kad į jas pakliūtų atidūs žmonės, SEB banko Prevencijos departamento vadovo Audrius Šapola rugsėjį įsitikino, kad sukčių esama itin įtaigių. Norėdamas geriau suprasti sukčius, vyras tyčia užsiregistravo vienoje reklamoje pateiktu adresu ir sulaukė skambučio.
Ruošdamiesi atakoms sukčiai ne tik sukuria internetinius tinklalapius, tačiau stengiasi su aukomis susisiekti joms nepatogiu laiku ar, priešingai, kuomet žmonės būna atsipalaidavę. Aukos raginamos investuoti kuo greičiau, o skubantis ir pasimetęs žmogus lengviau pasiduoda emocijoms ir manipuliacijoms.
„Tačiau pats pabendravęs su keliais šio žanro apgavikais galiu paliudyti – jie yra tikri profesionalai. Jie pasižymi neįtikėtina psichologine įtaiga, yra atlikę namų darbus, veikia nuosekliai ir atkakliai, yra dėmesingi smulkmenoms. Dėl to ir atsispirti jiems nėra taip paprasta“, – rugsėjį rašė A.Šapola.
Kelio į gyventojų pinigines sukčiai ieško elektroniniais keliais. Apsimetant, pavyzdžiui, Valstybine mokesčių inspekcija (VMI) siuntinėjamos SMS žinutės, elektroniniai laiškai, kuriamos tinklalapių imitacijos, itin agresyviai reklamuojamasi feisbuke.
Išvilioję dešimtis tūkstančių eurų nusikaltėliai gali sau leisti atseikėti dalį grobio reklamai socialiniame tinkle. Todėl naujienų tinklalapius primenantys puslapiai feisbuke kuriami dažniau nei socialinis tinklas spėja juos blokuoti.
Susekti – sudėtinga
Nors apie sukčių schemas žino tiek Lietuvos policija, tiek Lietuvos bankas, susekti sukčius ar atgauti prarastus pinigus yra itin sunku. Anot Lietuvos banko Investicinių paslaugų priežiūros skyriaus vadovo Audriaus Šilgalio, taip yra todėl, kad aferistų įmonės įsteigtos ne Europos Sąjungoje, o, pavyzdžiui, Ramiojo vandenyno Vanuatu saloje.
Neretai išvis nėra už vykdomą veiklą atsakingo juridinio asmens. Veikiama tik internete, nuolatos keičiami internetinių svetainių adresai, o sukčiams atiduotos lėšos kaipmat iškeičiamos į nesusekamas kriptovaliutas.
„Dažniausiai žmonės susigundo noru greitai praturtėti „nieko nedarant“ ir, tinkamai neįvertinę rizikos ar jos net nesuprasdami, investuoja lėšas į neaiškios kilmės priemones ir didžiąją dalį investuotų pinigų, neretai ir visus, praranda“, – atsakyme 15min teigė Lietuvos banko atstovas.
A.Šilgalio teigimu, kiekvieną mėnesį sulaukiama maždaug 10 nukentėjusių žmonių skundų. Vien 2019 m. investuoti siūlantys sukčiai galėjo išvilioti apie 300 tūkst. eurų. Vilties teikia investicines paslaugas siūlančių interneto svetainių blokavimo praktika.
Lietuvos bankas tokias priemones taikyti pradėjo 2018 m. ir tai esą davė apčiuopiamų rezultatų. Centrinio šalies banko duomenimis, 2019 m. galimai išviliota kone 3,5 kartų mažiau pinigų nei 2018 m., kuomet gyventojai sukčiams patikėjo 1,1 mln. eurų.
Juodąjį interneto svetainių sąrašą galima rasti – čia. Užblokuotų svetainių sąrašą – čia.
Lietuvos bankas neprofesionaliems investuotojams rekomenduoja remtis trimis taisyklėmis. Visų pirma, neinvestuoti į produktus apie kuriuos trūksta žinių. Antra, patikrinti ar investavimo paslaugas siūlanti įstaiga nėra įtraukta į juodąjį sąrašą. Ir, trečia, vengti greitą praturtėjimą žadančių pasiūlymų.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“ programa, kuria siekiama stabdyti melagingų naujienų plitimą socialiniame tinkle.
