Dabar populiaru
Publikuota: 2019 gruodžio 28d. 15:28

Atkaklūs sukčiai: patikėję lėšas į policiją kreipėsi šimtai gyventojų

Kalinys
Vida Press nuotr. / Kalinys

Socialiniuose tinkluose žabangas paspendę aferistai laimikiu nesiskundžia. Užkibusių skaičius – triženklis.

Per 8 šių metų mėnesius feisbuke aptikome daugiau nei 300 melagingų įrašų, kviečiančių patikėti pinigus už pažadą grąžinti kur kas didesnę sumą.

15min nuotr./Žinomo naujienų portalo imitacija
15min nuotr./Žinomo naujienų portalo imitacija

Aferistai – išradingi, melui platinti kuria naujienų portalus primenančius tinklalapius, apgaulingus straipsnius puošia žinomų žmonių atvaizdais. Pasitaikė atvejų kai buvo prisidengiama Valstybine mokesčių inspekcija (VMI) ar finansų ministerija.

15min prieinamo feisbuko įrankio melagingoms naujienoms stebėti duomenimis, su fiktyviomis investavimo platformomis susiję melagingi įrašai socialiniame tinkle pasklido itin plačiai.

Pavyzdžiui, vienas jų, pasakojantis apie „gyvenimą aukštyn kojomis apvertusią“ neegzistuojančią merginą per paskutinius tris mėnesius buvo parodytas per 720 tūkst. kartų.

Įrašas, kuriame investuoti kviečiama prisidengus vieno turtingiausių lietuvių, „Vilniaus prekybos“ įkūrėjo Nerijaus Numavičiaus, vardu parodytas per 300 tūkst. kartų. Tai tik šimtų melagingų įrašų ledklanio viršūnė.

Nukentėjusieji susigundė galimybe investuoti ir prarado nuo kelių šimtų eurų iki 57 tūkst. eurų.

Po du per savaitę

Panašu, kad aferistų pastangos nenuėjo perniek. Preliminariais Lietuvos kriminalinės policijos biuro duomenimis, 2019 m. policijoje pradėta virš 100 ikiteisminių tyrimų, susijusių su lėšų išviliojimu, prisidengiant įvairiomis investavimo platformomis.

Tai reikštų, kad kiekvieną metų savaitę pareigūnai sulaukė bent dviejų skundų.

Naujų duomenų, kokias sumas sukčiams pavyko nugvelbti policijos atstovai pateikti negalėjo, tačiau rugpjūtį buvo skaičiuojama, kad gyventojai neaiškios kilmės investavimo platformų valdytojams patikėjo tūkstančius eurų.

„Nukentėjusieji susigundė galimybe investuoti ir prarado nuo kelių šimtų eurų iki 57 tūkst. eurų. Dažniausiai sukčiai naudoja viešumoje gerai žinomų ir atpažįstamų žmonių atvaizdus“, – vasaros pabaigoje redakcijai pateiktame atsakyme teigė Lietuvos policija.

15min nuotr./Naudojamasi žinomų žmonių atvaizdais
15min nuotr./Naudojamasi žinomų žmonių atvaizdais

Įvertinus turimus duomenis, galima daryti prielaidą, kad bendra išviliotų pinigų suma yra mažiausiai penkiaženklė.

Nustatyti kaltininkus – nelengva. Perimtos lėšos pervedamos į skirtingos užsienio valstybėse atidarytas bankų sąskaitas, neretai už jas perkamos kriptovaliutos, kurias susekti itin sudėtinga.

Nusistovėjęs metodas

Socialiniuose tinkluose sukčiai kliaujasi nusistovėjusiu apgaulės modeliu. Žinomų žmonių veidais aukos įviliojamos į naujienų portalus primenančius tinklalapius.

15min nuotr./Sukčių siųstos žinutės, kuriose naudotasi 15min vardu
15min nuotr./Sukčių siųstos žinutės, kuriose naudotasi 15min vardu

Iš pirmo žvilgsnio tinklalapiai įtarimo nekelia. Šių dizainas neatidžiam skaitytojui niekuo nesiskiria nuo matomo tikrame naujienų portale. Įmantresni sukčiai pasistengia aukai pateikti dailų jauką. Dėl to pinigus išvilioti siekiančią naujienos imitaciją lydi tikros naujienų portaluose sutinkamos naujienos.

Nuorodų į melagingus tinklalapius platinimui pasitelkiamas socialinis tinklas. Sukuriamos iš pažiūros įtarimo nekeliančios grupės, pasitaiko atvejų kuomet bandoma apsimesti ir žiniasklaidos priemonėmis.

Tokios grupėse pradžioje skelbiamos įvairios nuotraukos, o taip padidinamas grupės narių skaičius. Surinkus norimą žmonių kiekį pradedama skelbti melagingas nuorodas, kuriomis siekiama išvilioti pinigus.

15min nuotr./Sukčių sukurtas socialinio tinklo puslapis
15min nuotr./Sukčių sukurtas socialinio tinklo puslapis

Pasitaikė atvejų, kuomet nuorodos į melagingus tinklalapius buvo platinamos SMS žinutėmis. Pavyzdžiui, spalio pabaigoje gyventojams buvo siuntinėjamos žinutės, imituojančios 15min.

Gruodį Lietuvos bankas nurodė tinklo paslaugų teikėjams kuo skubiau panaikinti galimybę pasiekti interneto adresus 10brokers.com, 15min.lt-straipsniai.com, bitcoinevolutionapp.com ir everfxglobal.com, kuriais buvo naudojamasi nelegaliai siūlant ir teikiant Lietuvoje investicines paslaugas.

Taip siuntinėtos žinutės, prisidengiant Mokesčių inspekcijos vardu, o gyventojams siūlyta susipažinti su mokestiniai pakeitimais.

Išgelbėja atidumas ir kantrybė

Užsiregistravus viename tokių puslapių, su užkibusia auka susisiekia asmenys, skatinantys kuo greičiau investuoti lėšas į finansinį produktą, dažniausiai kriptovaliutas. Tai siūloma daryti pasitelkiant fiktyvią investavimo platformą. Teigiama, kad galimybė greitai užsidirbti ilgai nesitęs, todėl pinigus reikia pervesti kuo greičiau.

Nuorodos į pinigus išvilioti siekiančius naujienų portalus keičiamos kasdien. Pasitaiko atvejų, kai jos primena atpažįstamus naujienų portalus, pavyzdžiui tv3-dabar.com, tv3.dienosnaujienos.com ar tv3verslo-aktualijos.com.

Finansų ministerija atkreipia dėmesį, kad gavęs teismo leidimą Lietuvos bankas turi teisę duoti interneto tiekėjams nurodymą tokias svetaines blokuoti ir riboti nelegalias paslaugas siūlančią reklamą.

Daugiau informacijos apie Finansų ministerijos poziciją dėl internetinių sukčių – čia.

Norint išvengti internetinių sukčių, reikėtų neskubėti dalintis asmeniniais duomenimis, įsitikinti, kad skaitomas tikras naujienų portalas, ne jo imitacija. Reikėtų kreipti dėmesį ne į socialiniame tinkle matomą nuorodos pavadinimą, o į tą, kas rašoma naršykles adreso laukelyje nuorodą atidarius.

Swedbank iliustr./Sukčiai naudojasi Andriaus Tapino pavarde
Swedbank iliustr./Sukčiai naudojasi Andriaus Tapino pavarde

Lietuvos bankas rekomenduoja neinvestuoti į produktus, apie kuriuos trūksta žinių. Taip pat reikėtų patikrinti, ar paslaugas siūlanti įstaiga turi reikiamą licenciją. Įmonės pavadinimas privalo sutapti su nurodytu Lietuvos banko svetainėje. Galiausiai, nereikėtų tikėti pažadais apie „greitą uždarbį“, „itin patrauklias investavimo galimybes“, „lanksčius finansinius produktus“.

Teisėtai veikiantys tinklalapiai pateikia daugiau informacijos nei kelios nuorodos į straipsnius, pateikia kontaktinę informaciją bei pagrindinius duomenis apie pačią įmonę.

Sukčių naudojamas imitacijas geriausiai išduoda jų primityvumas, netaisyklinga lietuvių kalba bei susijusios informacijos apie įmonę trūkumas.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“ programa, kuria siekiama stabdyti melagingų naujienų plitimą socialiniame tinkle.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Ypatingos

07:59
07:15

Esports namai

URBAN˙/

Metas ruošti automobilį

Parašykite atsiliepimą apie 15min