M.Garbačiauskaitė-Budrienė: demokratinėje visuomenėje reikia skaidrumo
M.Garbačiauskaitė-Budrienė tvirtina – siekis išspręsti įsisenėjusį „Orlen“ ir „Lietuvos geležinkelių“ konfliktą nėra blogas, tačiau veiksmų reikėtų imtis kitokių.
„Iškėlėte teisingą klausimą – ar iš tiesų Saulius Skvernelis buvo įgaliotas vykdyti tokias derybas. Manau, kad pats susitikimas ir pastangos išspręsti įsisenėjusį „Orlen“ ir Lietuvos geležinkelių“ konfliktą ar gerinti santykius su Lenkija savaime nėra blogai – tai teigiamas siekis. Vis dėlto mes gyvename demokratinėje visuomenėje, kurioje reikia skaidrumo“, – pabrėžia M.Garbačiauskaitė-Budrienė.
Manau, kad skaidrumo reikėtų daugiau.
Ji atkreipia dėmesį į tai, kad skiriasi nurodomos susitikimo datos. Lenkijos spauda, pirmoji paviešinusi šį faktą, rašo, kad susitikimas vyko lapkričio mėnesį, o S.Skvernelio patarėjas Tomas Beržinskas tikino, kad susitikimo metu Lietuvoje dar tik vyko rinkimų kampanija.
„Tada S.Skvernelis net jokios oficialios pozicijos neužėmė. Būtų įdomios detalės. Manau, kad skaidrumo reikėtų daugiau. Žmonės tai lygina su Maišiagalos memorandumu. Reikėtų priminti, kad 1995 m. tuometinis Lietuvos prezidentas Algirdas Brazauskas su premjeru susitarė nedideliame rate ir atidavė tam tikras Lietuvos teritorijas Latvijai. Vėliau buvo atšauktas tas susitarimas“, – sako M.Garbačiauskaitė-Budrienė.
B.Ivanovas: turinį turėtų paaiškinti pats S.Skvernelis
B.Ivanovas mano, kad istorija tikrai nėra tokia jau paprasta, be to, tai nėra ir įprasta praktika. Be to, pabrėžia jis, dabar to susitikimo turinys turi būti maksimaliai išviešintas, o ne slepiamas ir nekomentuojamas.
„Teisingai M.Garbačiauskaitė-Budrienė pastebėjo – iš tikrųjų per tokius susitikimus kartais padaroma labai rimtų klaidų. O šito tikrai nereikia, nes partneriai partneriais, bet čia juk yra ir įvairiausių interesų konfliktų“, – sako B.Ivanovas.
S.Skvernelis, primena politologas, vis dėlto nebuvo privatus asmuo, todėl šiuo atveju turinį turėtų paaiškinti pats S.Skvernelis ir susitikimo dalyviai: „Tai labai svarbu, nes kitu atveju mes pripažįstame, kad šešėlinė politika yra norma, kad galima spręsti už uždarų durų, su niekuo nesikonsultuojant.“
Šiuo atveju, mano B.Ivanovas, „netgi ne taip svarbu, apie ką kalbėta, svarbiausia – kaip kalbėta, kaip tai komentuojama, kaip į tai reaguojama, o reaguojama į tai absoliučiai netinkamai“.
Apie slaptą premjero ir partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) vadovo Jaroslawo Kaczynskio susitikimą, kurio metu buvo susitarta dėl „Orlen Lietuva“ gamyklos Mažeikiuose likimo, ketvirtadienį pranešė 15min.
