Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2011 07 20

Požemių miestas baugina ir gundo

Kauno fortai, senųjų bažnyčių požemiai sujungti į vieną tinklą, sudarantį paslaptingą požeminį miesto pasaulį. Čia yra dar nuo Napoleono žygių laikų paslėptų lobių, čia renkasi nusikaltėlių gaujos, slepiančios savo aukų kūnus.
Mėgėjai landžioti po Kauno požemius rizikuoja nusisukti sprandą.
Mėgėjai landžioti po Kauno požemius rizikuoja nusisukti sprandą. / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Iš tiesų šie pasakojimai apie požeminį Kauno pasaulį yra smarkiai perdėti, tiksliau, tai turistų ausims skirtos legendos. Tačiau Kauno požemiuose, kurių pagrindinis segmentas yra caro laikų gynybiniai fortai, slypi nemažai tikrų pavojų. Lobių irgi esama, tik ne tiesiogine to žodžio prasme: jie yra neišnaudota turizmo ir pramogų verslo traukos zona.

Kauno fortai tebėra bergždžiai kudakuojanti višta, galinti dėti auksinius kiaušinius. Tereikia ją palesinti, ypač tiktų europiniai pinigai.

Žygių pritraukti Europos Sąungos (ES) lėšas praėjusiais metais ėmėsi Kauno karo paveldo aistruoliai, istorikai, tuometis vicemeras Rimantas Mikaitis. Buvo įkurta viešoji įstaiga „Kauno tvirtovės projektai“ ir numatytas planas, kaip gauti lėšų Kauno tvirtovės kompleksui atgaivinti ir pritaikyti miesto reikmėms.

Deja, šiais metais aistros atvėso, rūpestį dėl fortų užgožė kiti darbai, visų pirma „Žalgirio“ arenos statyba.

Svajonių buvo, trūko pinigų

Apie tai, kad sutvarkius Kauno fortus iš turistų ir verslininkų galima gauti didžiulių pajamų miesto biudžetui, kalbama jau nuo nepriklausomybės atkūrimo pradžios. Per 20 metų buvo sukurta įvairių planų, vieną įdomesnių fortų įsisavinimo projektų buvo parengęs architektas Jonas Lukšė.

Bet šiam, kaip ir kitiems projektams, nerasta pinigų. Praėjusių metų lapkritį pagaliau buvo įkurta viešoji įstaiga, turinti pasirūpinti fortų teisine dokumentacija, detaliaisiais planais. Kai šie darbai bus padaryti, atsivers galimybė rengti europinius projektus ir gauti lėšų iš ES struktūrinių fondų, skirtų turizmui vystyti.

Kas iki šiol padaryta? Kauno karo paveldo centro direktorius Vladimiras Orlovas sakė, kad rengiami „namų darbai“, tvarkoma dokumentacija, blizginama biurokratinė projekto dalis, kuri yra būtina, norint įkišti ranką į ES struktūrinių fondų kišenę.

Kur dėti patrankas?

V.Orlovas teigė, kad jau yra parengtas pirminis VI forto sutvarkymo planas, projektas guli ant mero R.Mikaičio stalo. Iš miesto biudžeto „Kauno tvirtovės projektai“ prašo 400 tūkst. Lt.

„Kol kas nesulaukėme atsakymo. Būdamas vicemeras, R.Mikaitis labai palaikė Kauno tvirtovės atgaivinimo projektą. Dabar, suprantu, jį užgriuvo kiti rūpesčiai, visų pirma Kauno arenos reikalai“, – apgailestavo V.Orlovas.

Kauniečiai ilgai vargo, kol Kauno VI fortas praėjusiais metais iš Valstybės turto fondo perėjo į miesto savivaldybės rankas. Čia ketinta įsteigti Kauno Vytauto Didžiojo karo istorijos muziejaus Karo technikos skyrių. Eksponatų užtenka, bet pinigų ir vėl nėra.

Nuo XIX a. iki 1919 m. Kauno fortai buvo draudžiama, karinė zona, todėl nenuostabu, kad pakliuvę į viešojo gyvenimo akiratį jie apaugo legendomis.„Kai buvo sukurta viešoji staiga, sakiau, kad paskutinį kartą patikėsiu, jog fortų reikalai pajudės į priekį. Deja, dabar matau kad ir vėl viskas baigiasi kalbomis“, – apgailestavo Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktoriaus pavaduotojas Arvydas Pociūnas.

Sulaukia daug žiūrovų

Tačiau Kauno tvirtovė, nors ir palengva, vaduojasi iš Sosnovskio barščių, alaus „bambalių“ ir valkatų nelaisvės. Kol kas vienintelis lankytojams atviras VII fortas tampa vis populiaresne pažintinių pramogų zona.

Praėjusį sekmadienį čia vykusi Lietuvos istorinių mūšių inscenizacija, skambant sunkiojo roko muzikai, pritraukė gausų žiūrovų, taip pat ir užsienio turistų būrį.

Bet yra ir daugiau caro laikų tvirtovės likučių, kurie pasitarnautų šių laikų kauniečiams. Kauno IV fortas galėtų priglausti statutines jaunimo organizacijas: skautus, šaulius. Prie Kauno marių esantis V fortas tiktų vandens sporto mėgėjų reikmėms, o prie pievose paskendusio VIII forto galima būtų įrengti parką šilainiškiams.

Daugiau legendų nei faktų

Nuo XIX a. iki 1919 m. Kauno fortai buvo draudžiama, karinė zona, todėl nenuostabu, kad pakliuvę į viešojo gyvenimo akiratį jie apaugo legendomis.

Ir dabar galima išgirsti pasakojamų, kad po miestu yra įrengta ištisa šių tunelių infrastruktūra, kuri karinio konflikto atveju būtų naudojama evakuacijos tikslams.

Tačiau, anot V.Orlovo, vienintelė požeminė infrastruktūra mieste yra  nuotekų tinklai. Miestą juosiantys devyni gynybiniai fortai niekada nebuvo sujungti jokiais po žeme nutiestais tuneliais.

Vis dėlto paneigti visų legendų neįmanoma – kai kurioms jau daug šimtų metų. Labiausiai paplitusi istorinė legenda pasakoja apie Lietuvos didįjį kunigaikštį Vaidotą, kuris, traukdamasis nuo Kryžiuočių ordino, su visa savo kariuomene taip pat pasinaudojo požeminiu tuneliu, vedančiu iš Kauno pilies.

„Nereikia juoktis iš legendų apie Kauno požemius, fortus. Tai yra miesto folkloras, jis irgi pritraukia turistų“, – mano V.Orlovas.

Tiksinti pavojaus bomba

Apleisti Kauno fortai yra iš tiesų pavojingi. Skaudžiausia nelaimė įvyko 2008 m. lapkritį, kai prie I forto sprogus buteliukui su sprogstamu mišiniu buvo sunkiai sužalota į ekskursiją atvykusi vilnietė trečiokė. Sprogimas mergaitei nutraukė koją.

Kauno rajono policija anuomet sulaikė grupę jaunuolių nuo 18 iki 25 metų, kurie fortuose gamino ir sprogdino savadarbius užtaisus.

Bėgant laikui susidomėjimas netradiciniu žygiu tik didėjo. Dabar kelių valandų trukmės ekskursija „Kauno požemių dvasia“ yra kone populiariausia.Kurį laiką Kauno I fortas buvo nors simboliškai apsaugotas: dar pernai pagrindinis įėjimas buvo užtvertas, pakabintas draudžiamasis ženklas.

Vakar „15min“ žurnalistai nerado nei ženklo, nei užtvaro. Forto prieigose tarp mūro blokų gyvena benamis vyriškis su ruja perkarusių šunų, kurie piktai loja, bet nekanda.

Kauno fortuose nuotykių ieškotojų taip pat tyko atviri šuliniai, ertmės, gali būti ir karo laikų sprogmenų. Kauno I forte nusikaltėliai kartais slepia vogtus automobilius.

Žygiai po žeme tapo patrauklūs

Kauno turizmo informacijos centras (TIC) ekskursijas po miesto rūsius visiems norintiems pradėjo rengti dar prieš šešerius metus. Tuomet turistams buvo prieinama tik nedidelė jų dalis, o šalčiu bei drėgme dvelkianti kelionė prasidėdavo Kauno pilies požemiuose. Bėgant laikui susidomėjimas netradiciniu žygiu tik didėjo. Dabar kelių valandų trukmės ekskursija „Kauno požemių dvasia“ yra kone populiariausia.

Augantis požeminių ekskursijų populiarumas skatino imtis naujovių, pasiūlyta naujų maršrutų. „Nuo šiol galima apžiūrėti Šv. Jurgio bažnyčios katakombas, lankytinais tapo didesnė dalis senamiesčio rūsių. Šiuo metu yra rekonstruojama ir Maironio literatūros muziejaus požeminė dalis“, – pasakojo Kauno TIC direktorius Sigitas Sidaravičius.

Nuo kankinimo įrankių iki prekių

Po Kaunu esantys rūsiai buvo naudojami pačiais įvairiausiais tikslais. Fortų rūsiuose buvo laikomi daugiausiai su karyba susiję daiktai bei įvairios brangenybės – tai patvirtina ir archeologiniai kasinėjimai, kurių metu buvo rasta XIV amžiaus ginklų bei metalinių monetų. O štai miesto pilies rūsiuose netgi buvo laidojami žmonės.

Tuo tarpu po senamiesčio pastatais esantys rūsiai daugiausiai atlikdavo prekių sandėliavimo funkcijas – jais naudodavosi miesto pirkliai. Kai kurie iš šių rūsių tarpusavyje buvo sujungti nedidelėmis angomis, kuriomis būdavo patogu krovinius perkelti iš vienos patalpos į kitą.

Yra ir tokių rūsių, kurie XIX a. atliko Lietuvos sukilėlių įkalinimo bei kvotimo vietų funkcijas. Juose buvo rasta nemažai kankinimo įrankių, plakimo vietų, medinių gultų ir kitų rakandų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Nauja automatika ir robotai leis „VLI Timber“ auginti gamybą daugiau kaip 40 proc.
Reklama
Mitai stabdo pasiryžti? Specialistė paneigė pagrindinius investavimo mitus
Reklama
LPC meno galerijoje eksponuojamos parodos turi išskirtinę misiją
Reklama
Top 5 „Dreame“ dulkių siurbliai 2024
Užsisakykite 15min naujienlaiškius