Seimo kontrolierių įstaigos parengta Kovos su prekyba žmonėmis padėties Lietuvos Respublikoje 2025 metais apžvalga atskleidžia, kad pernai beveik tris kartus išaugo oficialiai nustatytų prekybos žmonėmis aukų skaičius, tačiau nukentėjusiųjų identifikavimas išlieka sudėtingas, o pagalbos nukentėjusiesiems teikimo ir prekybos žmonėmis prevencijos srityse ir toliau nustatoma reikšmingų spragų.
Prekybos žmonėmis aukų skaičius Lietuvoje išaugo beveik trigubai
2025 m. ikiteisminių tyrimų metu Lietuvoje nukentėjusiais nuo prekybos žmonėmis buvo pripažinti 62 asmenys – tai yra daugiausiai per 6 metus ir beveik tris kartus daugiau nei 2024 m. (22). Visi šie asmenys buvo išnaudojami Lietuvoje, iš jų 7 asmenys taip pat buvo išnaudoti Lenkijoje ir Vengrijoje.
Iš 62 asmenų 49 buvo vyrai, 12 – moterys ir 1 vaikas. Didžioji dalis nukentėjusiųjų buvo trečiųjų šalių – Šri Lankos, Uzbekistano, Filipinų, Kirgizijos ir kt. – piliečiai, kurių dauguma patyrė išnaudojimą priverstiniam darbui transporto bei statybų sektoriuose ir gamybos pramonės įmonėse, 2 moterys buvo seksualiai išnaudotos. Nukentėjusiaisiais pripažinti ir 5 lietuviai: 1 buvo išnaudotas nusikalstamai veiklai vykdyti per paštomatus platinant narkotines medžiagas, 1 – priverstiniam darbui, 3 – paslaugoms, įskaitant elgetavimą.
Pernai pradėta 13 naujų ikiteisminių tyrimų dėl prekybos žmonėmis, o bendras vykdytų ikiteisminių tyrimų skaičius, palyginti su 2024 m., išaugo nuo 26 iki 37. Apžvalgoje atkreipiamas dėmesys, kad vis daugiau ikiteisminių tyrimų pradedama dėl jaunesnių nei 29 metų ir kitų pažeidžiamų asmenų išnaudojimo nusikalstamoms veikoms daryti, įskaitant vagystes, narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimą Europos Sąjungos valstybėse. 1 ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas siekiant nustatyti, ar moteris buvo išnaudojama surogatinei motinystei.
Išnagrinėjus su prekyba žmonėmis bei išnaudojimu susijusias bylas buvo nuteista 11 fizinių asmenų (2 moterys ir 9 vyrai) ir 1 juridinis asmuo.
Asmenys į išnaudojimo situacijas buvo įtraukiami įvairiais būdais – dažniausiai per asmeninius kontaktus, tarpininkavimo įdarbinant paslaugas teikiančias įmones ir socialinius tinklus. Populiariausi asmenų valios palaužimo būdai buvo apgaulė ir naudojamasis asmenų pažeidžiamumu, o kai kuriais atvejais taikytas fizinis ir psichologinis smurtas bei grasinimai.
Nors oficialiai nuo seksualinio išnaudojimo nukentėjo tik 2 moterys, Generalinė prokuratūra pastebi, kad daugėja užsieniečių seksualinio išnaudojimo atvejų, kai gavę leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, žmonės vėliau yra išnaudojami prostitucijai Lietuvoje arba tuo pačiu tikslu išgabenami į kitas ES valstybes. Tikėtina, kad dėl Lietuvos ekonominės ir geopolitinės padėties šios tendencijos artimiausiu laikotarpiu išliks.
Manipuliuojama darbo teise ir migracijos mechanizmais
Skirtingų institucijų pateikiami duomenys rodo, kad prekiautojų žmonėmis metodai darosi subtilesni – dažniau pasitelkiami teisėti migracijos mechanizmai, pavyzdžiui, įdarbinimo agentūros ar subranga. Asmenims yra suteikiama klaidinanti informacija apie jų teisinį statusą, manipuliuojama sudėtingomis migracijos procedūromis ir dokumentų klastojimu, siekiama išlaikyti aukas teisinio neapibrėžtumo ir priklausomybės nuo darbdavio būsenoje.
Transporto sektoriuje, kuriame dirba daug užsieniečių, dažniausiai neapskaitomas išdirbtas laikas, viršvalandžiai bei naktinis darbas, nesilaikoma reikalavimų dėl darbo ir poilsio laiko, darbuotojai tariamai jų prašymu išleidžiami nemokamų atostogų, taip nesumokant nei atlyginimo darbuotojams, nei mokesčių valstybei.
Lietuvoje veikiančios įmonės užsienio valstybėse ieško darbuotojų, nekalbančių lietuviškai, neturinčių pakankamai žinių apie savo teises ir nepasitikinčių valdžios institucijomis. Visa tai didina jų pažeidžiamumą ir mažina tikimybę, kad nukentėję asmenys kreipsis pagalbos. Ekspertų teigimu, tikėtina, kad ateityje tarpvalstybinės darbuotojų išnaudojimo schemos plėsis.
Iš viso 2025 m. buvo nustatyti 344 asmenys, kurie Lietuvoje dirbo nelegaliai arba vykdė nedeklaruotą savarankišką veiklą. Valstybinės darbo inspekcijos vertinimu, nuo darbdavių Lietuvoje nukentėję užsieniečiai paprastai nelaiko savęs išnaudojimo ar prekybos žmonėmis aukomis ir traktuoja savo situaciją kaip darbo teisės pažeidimus.
Trūksta kvalifikuotų specialistų ir pagalbos prekybos žmonėmis aukoms
Seimo kontrolierė dr. Erika Leonaitė pabrėžia, kad prekybos žmonėmis ir išnaudojimo priverstiniam darbui nusikaltimų tyrimai yra labai sudėtingi, nes reikia įrodyti daugybę aplinkybių – nukentėjusiojo valios palenkimą, kontrolės įgijimą, pasinaudojimą pažeidžiamumu ir kt.
„Bent dalinė policijos tyrėjų, taip pat prekybos žmonėmis bylas nagrinėjančių teisėjų specializacija yra būtina, kad būtų formuojama aiški praktika, būtų galima veiksmingai atlikti šių nusikaltimų tyrimus. Išnaudotojų taktikos ir verbavimo būdai kinta, todėl kyla iššūkių, kai ikiteisminį tyrimą tenka atlikti galbūt pirmą kartą su tokiu nusikaltimu dirbančiam tyrėjui. Pareigūnų specializacija būtina ir siekiant tinkamai informuoti nukentėjusiuosius, nes praktika rodo, kad jiems dažnai nesuteikiama būtina informacija“, – sako E.Leonaitė.
Nors 2025 m. buvo organizuojami įvairūs mokymai ir kitos prekybos žmonėmis srities kompetencijų stiprinimo veiklos, specialistams vis dar trūksta žinių apie skirtingas prekybos žmonėmis formas ir tai, kaip atpažinti aukas, jie nėra susipažinę su naujausiomis tendencijomis, todėl nukentėję asmenys dažnai identifikuojami per vėlai. Pastebimas ir tęstinių mokymų specialistams trūkumas.
Valstybinėje darbo inspekcijoje, ikiteisminio tyrimo įstaigose ir teismuose trūksta specialistų, tyrėjų, prokurorų ir teisėjų, kurie specializuotųsi būtent prekybos žmonėmis srityje, o tai apsunkina šios nusikalstamos veikos atpažinimą ir atskyrimą nuo kitų nusikaltimų. Todėl pasitaiko atvejų, kai, pavyzdžiui, nusikalstamoms veikoms išnaudojami asmenys yra patraukiami baudžiamojon atsakomybėn, nes ikiteisminio tyrimo metu jie nebuvo identifikuoti kaip prekybos žmonėmis aukos. Neidentifikuotas kartais lieka ir išnaudojimas priverstiniam darbui, nes yra vertinamas tik kaip darbo teisės pažeidimas.
Apžvalgoje pažymima, kad skiriant didesnius išteklius ikiteisminio tyrimo institucijų darbui su bylomis dėl prekybos žmonėmis, tyrimai būtų veiksmingesni ir būtų nustatoma dar daugiau nuo šio nusikaltimo nukentėjusių asmenų. Taip pat įžvelgtas poreikis numatyti papildomą ir tikslinį finansavimą Valstybinei darbo inspekcijai, siekiant užtikrinti pakankamus žmogiškuosius ir administracinius išteklius kovai su prekyba žmonėmis, kai asmenys išnaudojami darbui ir paslaugoms. Tyrėjų ir teisėjų kompetencijos šioje srityje kėlimas ir bent dalinė specializacija taip pat reikšmingai prisidėtų prie veiksmingo atsako į prekybos žmonėmis nusikaltimus.
Kadangi didelė prekybos žmonėmis dalis lieka nepastebėta, nukenčia ir pagalbos nukentėjusiesiems organizavimas.
Pagalbą teikiančių nevyriausybinių organizacijų vertinimu, teisėsaugos pareigūnai nepakankamai į jas nukreipia nukentėjusius asmenis. Įprastai nukentėjusiais nuo prekybos žmonėmis pripažintiems asmenims informacija apie jų teises ir galimybes gauti pagalbą pateikiama apsiribojant bendro pobūdžio pranešimu lietuvių kalba, tačiau specializuota informacija nėra suteikiama. Be to, prekybos žmonėmis aukoms neįteikiamas Generalinio prokuroro patvirtintas nukentėjusiojo teisių išaiškinimo protokolo priedas jiems suprantama kalba. Tai leidžia daryti prielaidą, kad šiuo metu nėra užtikrinama visų prekybos žmonėmis aukų teisė būti visapusiškai supažindintiems su savo teisėmis bei pagalbos gavimo galimybėmis.
Pagrindiniu iššūkiu užtikrinant veiksmingą prekybos žmonėmis prevenciją išliko nepakankamas tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir veiksmų šioje srityje koordinavimas. Ši problema ypač išryškėja vertinant institucijų, savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimą – 2025 m. nepakankamai dalintasi informacija, veiksmai nebuvo tinkamai koordinuojami.
„Dalis savivaldybių prekybos žmonėmis vis dar neidentifikuoja kaip joms aktualios problemos, tad ir nemato poreikio bendradarbiauti, nesiima prevencinių veiksmų. Vis dėlto, pernai nevyriausybinės organizacijos nuo prekybos žmonėmis nukentėjusiems asmenims pagalbą teikė visose Lietuvos apskrityse ir jos įžvelgia didelį tarpinstitucinio bendradarbiavimo poreikį. Taigi, net jei atrodo, kad savivaldybėje prekyba žmonėmis nevyksta, yra būtina vystyti dialogą su ikiteisminio tyrimo institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis ir profesinėmis sąjungomis taip pat ir apskričių lygmeniu. Kad nukentėjusieji praneštų apie patirtą išnaudojimą, jie turi ne tik žinoti, kur kreiptis, bet ir būti tikri, kad sulauks reikiamos pagalbos ir apsaugos“, – sako Seimo kontrolierė dr. Jolita Miliuvienė.
Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį, kad Kovos su prekyba žmonėmis koordinavimo komisijos sudarytos mažiau nei trečdalyje savivaldybių ir tik šešios iš jų viešai skelbia informaciją apie tokios komisijos veiklą.
Atsakingiems subjektams rekomenduojama bendradarbiauti ir kelti kompetencijas
Seimo kontrolierės Vyriausybei, ministerijoms, Generalinei prokuratūrai, Policijos departamentui, savivaldybėms ir kitiems atsakingiems subjektams pateikė rekomendacijas siekiant stiprinti kovą su prekyba žmonėmis, vystyti tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir didinti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, teisėjų, kitų specialistų specializaciją prekybos žmonėmis srityje.
Rekomendacijose daug dėmesio skirta poreikiui tobulinti duomenų rinkimo, kaupimo ir apdorojimo mechanizmą, kuris turėtų padėti užtikrinti, kad visos institucijos disponuotų vienoda informacija ir galėtų priimti tiksliais duomenimis grįstus sprendimus.
Pagalbą nuo prekybos žmonėmis nukentėjusiems asmenims teikiančių NVO sąrašas pateikiamas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje.
