„Blogai vertinu ir ta informacija, deja, yra ir platesnio konteksto, nes minėtų lėšų administravimo kokybė yra, sakyčiau, nepriimtina. Ir dėl šios priežasties šiuo metu yra svarstomas ir sprendžiamas apskritai šios agentūros likimas“, – interviu LRT radijui antradienį sakė G.Paluckas.
„Nes mes turime ir instituciškai stipresnių agentūrų, kurios geriau gebėtų valdyti europines lėšas“, – pridūrė premjeras.
Kaip skelbė LRT, Europos Sąjunga (ES) 2022–2023 metais projektui „Parama karo pabėgėliams iš Ukrainos“ suteikė beveik 17 mln. eurų paramos, kurią gavo ir Rusijos, Baltarusijos, Uzbekistano, Kazachstano, Tadžikistano bei kitų šalių piliečiai, turintys leidimus gyventi Lietuvoje.
Anot LRT, projektą prižiūrėjo Europos socialinio fondo agentūra, kurios steigėja yra valstybė. Agentūra administruoja kai kurias ES investicijas Lietuvoje.
Nacionalinio transliuotojo pateikiamais Valstybės kontrolės duomenimis, parama buvo suteikta 813 žmonių, kurie nėra Ukrainos piliečiai. Buvo remiami jų lietuvių kalbos kursai, subsidijuotas įdarbinimas, dėl to turės būti grąžinta per milijoną eurų.
Agentūros Projektų vystymo skyriaus vedėja Jolita Petraitienė LRT radijui atmetė kritiką teigdama, kad skirti paramą ne Ukrainos piliečiams leido tuometinė tvarka.
Pasak G.Palucko, tai tik dalis netinkamai skirstytos europinės paramos – dėl to prokuratūra jau pradėjo ikiteisminį tyrimą.
„Čia yra tik viena detalė didesnio paveikslo, nes, kaip žinote, prokuratūra yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl daugiau kaip 235 mln. eurų europinės paramos netinkamo administravimo, netinkamo skirstymo, kas lėmė, jog tuos pinigus reikės grąžinti į Europos Komisijos biudžetą. Tai tikrai yra absoliučiai nepriimtina ir sprendimai bus netrukus“, – LRT trečiadienį kalbėjo ministras pirmininkas.
Kaip antradienį rašė BNS, Valstybės kontrolei nustačius, kad Lietuva netinkamai panaudojo daugiau nei 235 mln. eurų ES paramos, Generalinė prokuratūra aiškinsis, ar ją administruojančios institucijos tinkamai kontroliavo lėšų skirstymą.
