„Valstybinės žemės nusavinimas, tikėtina, jau tapo norma. Kodėl aktualius klausimus kelia tik gyventojai, kodėl problemų nesprendžia valstybinės institucijos?“, – tokius klausimus iškėlė į 15min besikreipusi Ramučių seniūnaitė prof. Irena Misevičienė.
Ji persiuntė vieno kauniečio vaizdingus pastebėjimus dėl galimų pažeidimų prestižiniame Žaliakalnyje. Redakcijai pateikta ir nuotraukų, kuriose tie tariami pažeidimai, kai privačių pastatų savininkai tvoras pasistato ar trinkeles išsikloja neva jau už savo sklypo ribų, užfiksuoti, kolekcija.
Nestokoja ironijos
„Kad įgytumėte tinkamus nusavinimo įgūdžius, jums reikia apsilankyti Perkūno alėjoje, esančioje I-ajame Žaliakalnio kultūriniame draustinyje. Tai viena gražiausių Kauno gatvių, suplanuota tarpukaryje. Kaip ir priklauso alėjai, abipus paliktos plačios juostos vejai, o už jų tvarkingai išsirikiavo turtingesnių laikinosios sostinės gyventojų namai. Tokia gatvės struktūra išliko per visą sovietmetį, bet laisvės vėjai atnešė naujas galimybes. Kodėl jomis nepasinaudojus?
Eidami šia gatve galite išstudijuoti įvairius valstybinės žemės nusavinimo modelius. Palankiausia situacija, jei prieš namą, tarp sklypo ribos ir šaligatvio, yra neužstatyta valstybės žemė“, – taip laišką, persiųstą redakcijai, pradėjo kaunietis.
Jo pastebėjimai – kupini sarkazmo, ir pateikti tarsi „mokomoji medžiaga“ būsimiems žemgrobiams, kurie Žaliakalnyje neva gali atrasti įvairiausių metodų, kaip nusavinti valstybinę žemę.
Pasak kauniečio, vienas nuotraukose atspindėtų pavyzdžių – prieš sklypą esantį žemės plotą aptverti tankia gyvatvore. Tuomet, niekam nematant, galima išplėsti kiemą, įsirengti automobilių aikštelę.
„O gal jūs gyvatvore apsitvertoje buvusios miesto vejos dalyje norite ekologiškai ūkininkauti? Tada nusavintoje žemėje galite pasistatyti ir komposto dėžę.
Jei koks nesusipratęs pilietis klausinės, kodėl įsirengėte tvorą ne savo nuosavybėje, neišmanėliui paaiškinkite, kad „tvora“ ir „gyvatvorė“ yra visai skirtingi dalykai“, – ironizavo kaunietis.
