Sekite 15min Google
„Prezidentas atsargiai vertina iniciatyvas, kurios galėtų dubliuoti NATO. Pasak šalies vadovo, NATO veikia sėkmingai, tad verčiau fokusuotis į reikalingus „namų darbus“, negaištant laiko diskusijoms dėl dubliuojančių struktūrų kūrimo“, – teigiama BNS perduotame Prezidentūros komentare.
„Šalies vadovas tikisi, kad naujoji Europos saugumo strategija nesilpnins transatlantinio ryšio ir nesuponuos atskirų nuo NATO karinių ir vadovavimo struktūrų kūrimo“, – teigiama jame.
Kaip rašė BNS, žemynui kovojant su Rusijos keliama grėsme, rugsėjo viduryje savo metinėje kalboje Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) pasiūlė įsteigti Europos Saugumo Tarybą. Į ją patektų ir tokios šalys kaip Kanada, Norvegija, Ukraina, Jungtinė Karalystė.
Pirmininkė taip pat teigė, kad ES būtinas nepaprastasis saugumo protokolas, atitinkantis NATO 4-ąjį straipsnį. Pagal pastarąjį Aljanso narė gali oficialiai konsultuotis su sąjungininkais, kai kyla grėsmė jos teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui.
Savo ruožtu krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pirmadienį BNS sakė, kad svarbiausia, jog ES atsako į hibridines grėsmes mechanizmas nedubliuotų NATO funkcijų ir pajėgumų, o Bendrija turėtų aiškią viziją, kaip reaguojama į hibridines grėsmes, kokios yra procedūros.
ES pareigūnai yra teigę, jog ketina pateikti išsamesnių pasiūlymų naujame saugumo strategijos dokumente, jį tikimasi paskelbti kitą mėnesį.
Tuo metu G. Nausėda tikisi, kad ES saugumo strategija pripažins Rusiją kaip esminę ir ilgalaikę grėsmę Europos ir euroatlantiniam saugumui, prioritetizuos Rytų flango gynybos svarbą.
Šalies vadovas taip pat viliasi, kad dokumentas atlieps Kinijos grėsmes dėl ekonominės priklausomybės, aiškiai apibrėš Ukrainos svarbą būsimai Europos saugumo architektūrai ir skubią jos narystę ES.
Prezidentūros teigimu, G. Nausėda remia EK pirmininkės įvardytą būtinybę stiprinti paramą Ukrainai, įskaitant jos oro gynybą, plėtoti bendrus gynybos pramonės projektus, siekį plėtoti Europoje trūkstamus strateginius pajėgumus, remiančius NATO.
Šalies vadovas taip pat palaiko siekį stiprinti ES santykius su Kanada.
„Prezidentas mano, kad aiškiau turėtų būti pabrėžiama transatlantinio ryšio strateginė svarba, NATO, kaip Europos kolektyvinės gynybos pagrindas, Rytų flango sargybos prioritetas, Rytų pasienio išskirtinumas, Ukrainos euroatlantinės integracijos perspektyvos, nauji ilgalaikės karinės paramos Ukrainai finansavimo šaltiniai, įskaitant Rusijos įšaldyto turto panaudojimą“, – rašoma S. Daukanto rūmų komentare.
BNS skelbė, kad pavasarį už gynybą ir kosmosą atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius pasiūlė naują tarpvyriausybinę Europos sutartį, skirtą sukurti gynybos sąjungą, ir taip pasiruošti scenarijui, jei JAV nukreips dėmesį į Indijos ir Ramiojo vandenyno regioną.
A. Kubilius svarstė, ar dabartinės ES sutartys yra tinkamos paremti šalių siekį kurti „gynybos sąjungą“. Jis teigė, kad prie tokios sutarties galėtų prisijungti ir Bendrijai nepriklausančios valstybės – Jungtinė Karalystė, Ukraina, Norvegija.
Eurokomisaras teigė, kad jo siūlymas nėra noras pakeisti NATO, o bandymas „sustiprinti europinę koloną NATO viduje“.
