„Lenkijos pavyzdys yra labai geras, mes turime aiškiai pasakyti, kad nesitaikstysime su panašiais veiksmais, bet viskas priklauso nuo pačio incidento, jo gylio, ar konkretus įskridimas kelia grėsmę, ar nekelia grėsmės“, – LRT radijui antradienį sakė šalies vadovo patarėjas.
„Galbūt nebūsiu visai populiarus, bet yra vienas niuansas tokiu atveju – eskalacijos valdymas, kuris irgi yra svarbus, dėl to, jei veiksmai būtų, jie gali būti dvejopi – arba mūsų pajėgos imasi veiksmų, arba NATO oro policijos misija, kuriai tam tikri apribojimai nustatyti dėl lėktuvų numušimo“, – kalbėjo jis.
Pirmadienį Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis perdavė Rusijai, kad bet koks į šalies oro erdvę įskridęs lėktuvas ar raketa bus numušti.
D.Matulionis pažymėjo, kad turėtų būti einama link to, kad jei „provokacijos gilėja, neturėsime kitos išeities, kaip imtis tikrai ryžtingų veiksmų“.
NATO šalyse vykdomos oro policijos naikintuvai kiekvieną savaitę po kelis kartus kyla atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles pažeidusių Rusijos orlaivių.
Lietuvos pareigūnai yra išreiškę norą, kad oro policijos misija taptų oro gynybos misija, taip rytinėms NATO šalims suteikiant daugiau gynybinių pajėgumų.
Aljansas, reaguodamas į pasikartojančius oro erdvės pažeidimus, paskelbė apie misiją „Eastern Sentry“ („Rytų sargyba“).
Penktadienį trys rusų MiG-31 naikintuvai penktadienį apie 12 minučių skraidė Estijos oro erdvėje.
Tuo metu prieš kelias savaites apie 20 rusų dronų pažeidė Lenkijos oro erdvę, kai Maskva vykdė didelio masto ataką prieš Ukrainą. Dėl šio incidento, kurį Varšuva pavadino provokacija, Lenkija ir jos NATO sąjungininkės pakėlė savo aviaciją ir numušė kelis dronus, kurie pripažinti kėlusiais potencialią grėsmę.
Liepą į Lietuvą buvo įskridę du rusų dronai „Gerbera“, vienas iš jų turėjo sprogmenų.
