Klaipėdietė rūpinasi savo sveikata ir dėl stuburo problemų jai svarbu dažnai tikrintis savo ūgį bei svorį. Namuose sąlygų moteris neturi, todėl naudojasi prekybos centruose esančiais specialiais įrenginiais, kurie parodo ūgį, svorį bei kūno masės indeksą.
 |
| G.Kubiliūtės nuotr. /Prekybos centruose esančius matavimo prietaisų netikrina už duomenų tikslumą atsakingos institucijos. |
Jais Joana naudojasi jau ne vienerius metus, tačiau šiemet vėl pasitikrinusi duomenis, ji buvo šokiruota. Klaipėdietė pasinaudojo net keliais aparatais, norėdama įsitikinti jų tikslumu. Tačiau kiekvieno parodyti duomenys buvo skirtingi. Skyrėsi moters svoris, vieno aparato išspausdintame kvite ūgis buvo nurodytas 30 centimetrų, kitame – 90 arba ūgis bei kūno masės indeksas išvis nebuvo nurodyti. Ant vieno kvituko netgi data buvo nurodyta – 2007 metai.
„Aparatai rodo „pieno riebumą“, – juokavo pašnekovė. – Pinigus įmeti, o tikslių duomenų negauni. Tai tikra apgavystė“. Anot moters, tai nutiko ne vien tik jai. Panašiomis istorijomis su ja dalijosi ir klaipėdietės draugės.
Svorio ir ūgio matavimo paslaugą viename Klaipėdos prekybos centre teikiantis Raimundas Veiverys teigė, kad kartais žmonės nesilaiko tikslios instrukcijos, kaip turėtų stovėti ant šių prietaisų, nors ant aparatų yra informacija. „Būna, kas užlipa, nulipa nusiauti batų, vėl užlipa ant svarstyklių. Tokiu atveju aparatas jau buvo pradėjęs skaičiuoti. Arba pasitaiko, kad žmonės netinkamai laiko galvą“, – aiškino jis.
Prekybos centruose esantys aparatai yra tarsi atrakcija. Jų negalima naudoti tiksliems duomenims gauti.
Paklausus, kodėl net ir datą aparatas rodo netikslią – 2007 metus, pašnekovas pajuokavo, kad aparatas ne laikrodis – svarbiausia, kad rodytų svorį, ūgį, kūno masės indeksą. Vyras teigė, kad ant aparatų yra nurodytas telefono numeris, kuriuo galima skambinti kilus nesklandumams. Išsiaiškinus nesusipratimus pinigai yra grąžinami.
Prilygina atrakcijai
Lietuvos metrologijos inspekcijos Klaipėdos apskrities skyriaus viršininkė Liudmila Vaitkuvienė aiškino, kad tokių prietaisų tikrinimas nėra jų kompetencija. „Tokie įrenginiai nėra priskiriami teisiniam metrologijos matavimo reglamentavimui, tai nėra sveikatos apsaugos sritis. Šios priemonės yra skirtos savarankiškam tikrinimuisi, tai panašu į tuos atvejus, kai namuose sveriamės ant savo svarstyklių. Prekybos centruose esantys aparatai yra tarsi atrakcija. Jų negalima naudoti tiksliems duomenims gauti“, – palygino L.Vaitkuvienė. Anot jos, geriausia, jei žmonės, norintys sužinoti tikslius savo kūno svorio, ūgio duomenis, šios paslaugos ieškotų medicininėse įstaigose. Būtent medicinos įstaigų aparatai yra tikrinami Metrologijos inspekcijos.
Ragina kovoti už savo teises
Lietuvos vartotojų instituto vadovė Zita Čeponytė nustebo, sužinojusi, kad Metrologijos inspekcija netikrina šių matavimo priemonių. „Tokiu atveju vartotojams belieka kreiptis į valstybines institucijas, atsakingas už vartotojų teises, nes kalbama apie nekokybišką paslaugą. Paslaugų teikėjas atsakingas už tinkamą paslaugą. Žmogus sumoka pinigus, bet gauna netikslius duomenis. Pinigų sumokėjimas yra tarsi ir sutartis su paslaugos teikėju“, – aiškino Z.Čeponytė.
Skundai dėl nekokybiškos paslaugos yra nagrinėjami atitinkamose institucijose. Anot Z.Čeponytės, tokiais atvejais vartotojai turėtų kreiptis į valstybines vartotojų teisių gynėjų institucijas. Be to, vartotojai turi teisę prašyti grąžinti pinigus už nekokybišką paslaugą.
 |
| G.Kubiliūtės nuotr. /Klaipėdietė Joana nusivylė prekybos centruose esančiais kūno svorio, ūgio matavimo prietaisais. Vieną kartą aparatas rodė, kad jos ūgis yra 30 cm, kitąsyk – kad 90 cm. |
