– Profesoriau, jūsų nuomone, tai, ką matėme visą šią savaitę, iki pat šios penktadienio popietės, ką tai sako apie mūsų dabartinę politikos būklę?
- Nieko gero nesako apie mūsų dabartinę politikos būklę, bet tai kai ką pasako gero apie mūsų pilietinę visuomenę, kuri sukruto, pradedant kultūrininkais. Kaip vakar girdėjau, jungiasi įvairios kitokios organizacijos: žemdirbiai, moksleiviai ir taip toliau. Tai čia yra pozityvus dalykas. O politinė sistema stipriai serga ir jai dar reikės gyti ilgai.
– Kultūros bendruomenės reikalavimas yra, kad „Nemuno aušra“ negalėtų deleguoti savo atstovo į Kultūros ministeriją. Jūsų nuomone, kaip paskaičius Konstituciją reikėtų vertinti tokį reikalavimą?
- Na, pirmiausia – kas vyks toliau. (...) Toliau reikia formuoti ministerijos komandą, turi būti kancleris, turi būti viceministrai. Negali formuoti komandos kitam žmogui, vadinasi, šitas laikotarpis turės būti ganėtinai neilgas, antraip Kultūros ministerijos darbas gali būti, na, rimtai sutrikdytas.
Kol tai vyks, aišku, reikės išspręsti klausimą, ar tas būsimasis ministras gali būti iš „Nemuno aušros“. Kaip aš suprantu, kultūrininkai ir ne tik kultūrininkai neatsitraukia nuo savo reikalavimo – jie nenori matyti „Nemuno aušros“ atstovo Kultūros ministerijos vadovybėje.
Tai čia yra politiniai žingsniai, čia nebe konstituciniai žingsniai. Konstitucija nieko nesako apie politinių partijų dalyvavimą Vyriausybėje – jokių tokių reikalavimų nėra. Tai klausimas yra politinis ir jį reikės spręsti politinėmis priemonėmis. O ar pavyks išspręsti – na, čia mes pamatysime.
Jeigu valdantieji neatsitrauks nuo to, kad šita ministerija jų pačių yra priskirta „Nemuno aušrai“, tai tokiu atveju konfrontacija gali tiktai gilėti.


