Ne pirmas panašus įrašas
„Deutsche Schule Vilnius“ ir vokiečių kalba dirbančios ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo grupės pradėjo veikti šį rugsėjį. Lietuvoje tarnaujančių Vokietijos karių vaikams skirtos mokymo įstaigos įsikūrė šalia Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro esančiuose moduliniuose pastatuose.
„Vokietijos brigados perkėlimas į Lietuvą apima ne tik karinius aspektus, bet ir vokiečių karių šeimų gerovę, – per iškilmingą atidarymą pažymėjo krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė. – Greičiau nei planuota vystome didžiausią karinės infrastruktūros projektą nepriklausomos Lietuvos istorijoje – Rūdninkų karinį miestelį, skirtą Vokietijos brigadai.
Tuo pačiu kartu su kitomis institucijomis sklandžiai rūpinamės ir civilinėmis paslaugomis. Tai – dar vienas žingsnis stiprinant strateginę partnerystę“.
Šis įvykis sukėlė kai kurių „Facebook“ vartotojų nepasitenkinimą. „Vokiečių vaikai atima mūsųjų galimybę gauti išsilavinimą (kalba čia ir toliau citatose netaisyta – red. past.)“, – įspėjo vienas internautas
„Isterija dėl „Rusijos agresijos“ jau seniau tapo vienintele Vyriausybės užsienio politikos kryptimi, – teigiama įraše. – Norėdama demonstratyviai paskelbti savo anti-Rusišką poziciją, Vyriausybė yra pasirengusi imtis bet kokių priemonių. Taip pat ir suteikti savo teritoriją Vokietijos kariuomenės dislokavimui.
Atrodytų, Lietuvai, kaip ir visai Baltijai, frazė „Vokietijos kariuomenė mūsų žemėje“ dėl istorinių priežasčių turėtų turėti išimtinai neigiamą prasmę. Bet ne – 2025-aisiais Vyriausybė su malonumu vėl pasiėmė įsipareigojimus maitinti ir išlaikyti Vokietijos kariuomenę.
Tikėtina, kad „Facebook“ paskyrą, kurioje paskelbtas šis įrašas, prorusiškos propagandos skleidimo tikslams naudoja profesionalus „trolių“ fabriko darbuotojas ar panašus asmuo.
Šiuo klausimu ministerijoje rimtai susirūpinta vokiečių vaikų ugdymosi problema. Šiai problemai spręsti Vyriausybė skyrė beveik du milijonus eurų Vokietijos kareivių vaikų šalyje išsilavinimui. Ypatingą ciniškumą šiam sprendimui suteikia tai, kad sostinėje vaikai mokysis Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro pastate.
O tai vyksta chroniškai nepakankamai finansuojant mokyklų švietimą ir esant personalo problemoms. Vyriausybę visai nedomina Lietuvos piliečių vaikų mokyklų būklė: sienos nulupusios, tinkas atsibira, mokyklose nėra nei reikiamo inventoriaus, nei vadovėlių, nei mokytojų, nors, pasak pareigūnų, tam viskam skiriamos lėšos.
O vokiečiams ir lėšos, ir patalpos, ir mokytojai atsirado. Net jei ir už savųjų neįgalių vaikų mokyklų sąskaitą, net jei ir už du milijonus eurų 50 užsieniečių — svarbiausia, kad „vyresnieji kolegos“ Briuselyje būtų patenkinti.“
Tikėtina, kad „Facebook“ paskyrą, kurioje paskelbtas šis įrašas, prorusiškos propagandos skleidimo tikslams naudoja profesionalus „trolių“ fabriko darbuotojas ar panašus asmuo. Tokia prielaida peršasi vertinant skelbiamų žinučių kiekį ir tematinį kryptingumą.
Kol kas mokysis pradinukai
Lėšų mokyklos įkūrimui ir karių vaikų ugdymui tikrai skyrė Lietuvos valstybė. Vyriausybė numatė 1,96 mln. eurų, kad šiemet Vilniuje ir Kaune būtų pradėta kurti švietimo infrastruktūra Vokietijos brigados karių atžaloms.
Didžiuma iš šios sumos – 1,48 mln. eurų teks infrastruktūrai Vilniuje, likę 190 tūkst. eurų – Kaune.
Už šias lėšas suplanuota atnaujinti, pritaikyti ir išplėsti patalpas, pritaikyti aplinką, užtikrinti saugumą, įsigyti reikiamą įrangą, priemones ir mokymo reikmenis, mokėti atlyginimus pedagogams.
Taip pat skaitykite: Vokietijos brigada Lietuvoje: svarbiausia informacija
Vokiečių mokykloje Vilniuje šiuos mokslo metus pradėjo tik pradinukai. Veikia dvi jungtinės pradinio ugdymo klasės, jose mokosi 17 mokinių, jų skaičius per mokslo metus gali didėti. Karių atžalos mokosi pagal Vokietijos bendrojo ugdymo programas, juos ugdo iš Vokietijos atvykę mokytojai.
Planuojama, kad kitais mokslo metais mokykloje atsiras ir 5-11 klasės. Lietuvoje jau tarnaujančių Vokietijos karių vyresnio mokyklinio amžiaus vaikai kol kas mokosi skirtingose sostinės privačiose ugdymo įstaigose.
Be to, įsteigtos 3 ikimokyklinukų ir priešmokyklinukų grupės. Jas lanko 30 vaikų. Su mažaisiais dirba kvalifikuoti Lietuvos mokytojai, kalbantys vokiškai. Dar dvi dešimtys vokiečių karių vaikų ugdomi Vilniaus darželyje-mokykloje „Dainorėliai“.
Kaune vaikai bus ugdomi Aleksandro Stulginskio mokykloje Partizanų g., lėšos taip pat skirtos patalpoms pritaikyti. Šiuos darbus numatoma baigti iki 2026 m. kovo.
Dalis pinigų numatyta būsimos mokyklos-darželio pastato Verkių g. Kaune kapitalinio remonto techniniam projektui. Jį vaikai turėtų pradėti lankyti iki 2028 m. rugsėjo.
Atskirą mokyklą planuojama statyti ir Vilniuje. Numatoma, kad Lietuvoje ugdomų vokiečių karių vaikų skaičius augs nuo 2026 m. rugsėjo. Didžiausias planuojamas vaikų skaičius – iki 500 vaikų sostinėje nuo 2027 m.
Pagal Lietuvos ir Vokietijos susitarimą iki 2027 m. pabaigos Lietuvoje turėtų būti būti dislokuota Vokietijos karinė brigada „Lietuva“ su maždaug 5 tūkst. karių ir civilių. Kadangi kariai bus dislokuoti netoli Vilniaus ir Kauno, darželius ir mokyklas jų vaikams nutarta įrengti šiuose miestuose.
Bus pasirengusi koviniams veiksmams
Sprendimas perkelti Vokietijos brigadą nuolatiniam buvimui Lietuvoje priimtas 2023 m. Šis žingsnis laikomas istoriniu abiem šalims, turi didžiulę stabilumo stiprinimo regione ir visoje Europoje reikšmę, atspindi NATO įsipareigojimą kolektyvinei gynybai.
„Kadangi Lietuvai brigados buvimas šalyje yra gyvybiškai svarbus, esame įsipareigoję sukurti tinkamas sąlygas jos priėmimui, – pabrėžia Krašto apsaugos ministerija. – Dedamos visų Lietuvos institucijų pastangos, kad būtų sukurtos sąlygos karių apgyvendinimui, treniravimuisi, karinės technikos laikymui ir aptarnavimui, taip pat – būtinų civilinių paslaugų sukūrimui, rengiantis priimti į Lietuvą atvykstančias Vokietijos karių šeimas“.
Brigada bus visiškai koviniams veiksmams pasirengęs vienetas, turintis visą reikiamą techniką, įrangą, personalą bei atsargas. Planuojama, kad iš viso į Lietuvą persikels apie 5 tūkst. karių ir civilių tarnautojų.
Nuolatiniam buvimui Lietuvoje perkeliama Vokietijos kariuomenės 45-oji šarvuotoji brigada su trimis manevriniais batalionais. Šis procesas vyksta laipsniškai – didžiąja dalimi dislokavimas vyks 2025-2026 m., o visas pajėgumas bus pasiektas 2027-aisiais.
Brigada bus visiškai koviniams veiksmams pasirengęs vienetas, turintis visą reikiamą techniką, įrangą, personalą bei atsargas. Planuojama, kad iš viso į Lietuvą persikels apie 5 tūkst. karių ir civilių tarnautojų.
Kol Rūdninkų kariniame poligone kuriama reikalinga karinė infrastruktūra, brigados pirminis elementas tarnybą atlieka Vilniaus centre, o 2025-2026 m. atvyksiantys kariai naudosis Lietuvos kariuomenės infrastruktūra netoli Vilniaus – Nemenčinės ir Rokantiškių kariniais objektais. Vėliau pagrindine brigados lokacija taps Rūdninkų karinis poligonas ir Rukla.
Prieš kurį laiką internete buvo skleidžiama melagiena, neva brigados dislokavimas Lietuvoje pažeidžia Konstituciją. Mat ji draudžia užsienio valstybių karines bazes Lietuvos teritorijoje.
Konstitucinis Teismas išties yra patvirtinęs, jog tai reiškia, kad negali būti tokių karinių bazių, kurias valdo ir kontroliuoja užsienio valstybės. Bet ši nuostata nedraudžia karinių bazių, kurias pagal tarptautines sutartis, Seimo ratifikuotą kolektyvinės gynybos sutartį Lietuva valdo ir kontroliuoja bendrai su valstybėmis sąjungininkėmis.
Taip pat skaitykite: Nenori Vokietijos karių Lietuvoje: ar tikrai jų buvimą draudžia Konstitucija?
Kitaip tariant, nepagrįstas cituotame „Facebook“ įraše išsakytas priekaištas, kad Vyriausybė pasiruošusi suteikti Lietuvos teritoriją Vokietijos kariuomenės dislokavimui.
Infrastruktūra – ir kariams, ir vaikams
Lietuva įsipareigojo ne tik sukurti tinkamą karinę infrastruktūrą Vokietijos kariams, bet ir pasirūpinti paslaugomis kartu su Vokietijos kariais persikeliantiems jų šeimų nariams.
Pagal pernai rugsėjį pasirašytą Bendradarbiavimo gynybos srityje sutartį, mūsų šalyje dislokuotiems Vokietijos kariams turi būti sudarytos, be kita ko, gyvenimo ir mokymo sąlygos. Lietuva įsipareigojo užtikrinti ugdymą vokiečių kalba mokyklose ir darželiuose, galimybes steigti ginkluotųjų pajėgų ugdymo įstaigas.
Cituotame įraše, piktinantis tuo, kalbama apie „chroniškai nepakankamą mokyklų švietimo finansavimą ir personalo problemas“, teigiama, kad Vyriausybės „visai nedomina Lietuvos piliečių vaikų mokyklų būklė: sienos nulupusios, tinkas atsibira, mokyklose nėra nei reikiamo inventoriaus, nei vadovėlių, nei mokytojų“.
Internete galima rasti informacijos apie ūgtelėjusį švietimo sistemos biudžetą. Pernai per diskusijas dėl biudžeto projekto skelbta, kad valstybės ir savivaldybių biudžetų asignavimai švietimui šiemet sudarys 4,5 mlrd. eurų – 600 mln. eurų (15 proc.) daugiau nei ankstesniais metais. Daugiausia papildomų lėšų skirta darbo sąlygoms gerinti – per 366 mln. eurų.
Lietuvos mokyklos išties jau ne vienus metus skundžiasi mokytojų trūkumu, tačiau ne visų disciplinų – kai kurių yra net per daug.
Kai kurie mokytojai pažymi, kad atlyginimai – ne vienintelis kriterijus, kuris lemia apsisprendimą tapti pedagogu.
„Svarbus ir mokyklos kolektyvas, darbo grafiko lankstumas, krūvis, karjeros perspektyvos kilti pareigose, aprūpinimas darbo priemonėmis, santykis su vadovu, socialinis statusas (kaip mokiniai ir visuomenė vertina mokytojus, kaip švietimo sistemą aprašo žiniasklaida)“, – yra teigęs biologijos mokytojas, skaitmeninio mokomojo turinio kūrėjas, inovatyvių mokymo metodų lektorius Paulius Sungaila.
Anot jo, mokytojų trūkumas ir kitos švietimo problemos susijusios ir su ugdymo įstaigos kaip darbovietės patrauklumu. Kitaip tariant, ne visos bėdos atsiremia vien į finansavimą.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Lietuvoje dislokuojamų Vokietijos karių vaikams ugdyti Lietuva tikrai skyrė beveik 2 mln. eurų, bet toks buvo įsipareigojimas – sukurti tinkamą ne tik karinę, bet ir civilinę infrastruktūrą jų šeimų nariams. Klaidinga interpretacija, kad šie pinigai atimami iš mūsų šalies švietimo, mat jo finansavimas auga.
Visa atsakomybė už bet kokį turinį, remiamą Europos žiniasklaidos ir informacijos fondo (European Media and Information Fund, EMIF), tenka autoriui(-iams), ir turinys nebūtinai atspindi EMIF bei Fondo partnerių, Calouste Gulbenkian fondo ir Europos universitetų instituto pozicijas. Daugiau informacijos rasite adresu https://gulbenkian.pt/emifund/disclaimer/.
