„Susipakuos daiktus ir varys namo“
Apie tai kalbama vaizdo įraše, kuriuo liepos 14 d. pasidalijo viena „Facebook“ vartotoja. Klipas jau peržiūrėtas 15 tūkst. kartų, sulaukė 380 reakcijų.
„Girdėjot, vokiečių kariai rusus sutiks su gvazdikais. Edukuotiems ir vėl pravalas (nesėkmė – red. past.)“, – greta pasišaipė ji.
Įrašas yra beveik 5 min. ištrauka iš televizijos TV3 „Žinių“. Reportaže buvo kalbama apie Vokietijos karių įsikūrimą Lietuvoje ir kaip jie elgtųsi mūsų šalies užpuolimo atveju. Pasirodo, jiems reikėtų politinio sprendimo iš Berlyno.
„<…> pradėjo aiškintis, ar Lietuvoje dislokuota vokiečių brigada prireikus galėtų realiai stoti į kovą su rusais nuo pat pirmųjų akimirkų, jeigu rusai pultų, – taip reportažą pristatė laidos vedėjas Rokas Petkevičius. – Gautas atsakymas – ne pats maloniausias mums.
Pasirodo, kad stodami į kovą vokiečių kariai turėtų gauti Vokietijos parlamento leidimą. O tai yra rizikinga, mat procedūros ilgos, o ir apskritai parlamentarai nežinia, kokį sprendimą priimtų. Teoriškai galėtų ir norėti draugauti, o ne kariauti su rusais.“
Ekrane kažkas dar prirašė komentarą: „Milijardai investuojami į vokiečių karius, o jie net negins, o ruošiasi draugystei.“
Tos pačios frazės kitą dieną buvo paskelbtos vienoje „Facebook“ grupėje, turinčioje 108 tūkst. narių.
Įrašo komentatoriai negailėjo keiksmažodžių, svarstė, kam apskritai reikalinga NATO. „Viskas senai aišku kad niekas nieko negins. Aferistai tik žmones mulkina, o tie durniukai tiki“, – tikino vienas.
Kitas rašė: „Jie susipakuos daiktus ir varys namo, čia tas triukas aiškus... kaip ir NATO naikintuvai… Niekas čia jums nepadės ir nesitikėkite...“
Tekstas apie tai pasirodė ir tinklalapyje 77.lt. Nors ir šiame rašinyje, ir minėtuose įrašuose cituojama tikrai žiniasklaidos paskelbta informacija, ji interpretuojama ne visai tiksliai ir net parankiai Rusijai.
Iki Berlyno sienos griūties, Vokietijos suvienijimo ir Varšuvos pakto pabaigos realistinis vertinimas buvo toks – kolektyvinė Aljanso gynyba būtų susijusi su VFR užpuolimu ir dėl to Bundestago paskelbta gynybos padėtimi.
Svarstymai apie Vokieijos brigados veiksmus buvo hipotetiniai, įtraukiant net tokią vargiai tikėtiną galimybę, kaip NATO ir Europos Sąjungos (ES) nesutarimą dėl savo narių gynybos užpuolimo atveju. Leidimą kariams ginti kitą šalį Vokietijoje esą būtų galima priimti pagreitintai ir net atgaline data.
Teisinė situacija neaiški?
Šis triukšmas kilo dėl Vokietijos dienraščio „Die Welt“ straipsnio pavadinimu „Keblus klausimas, ką Bundesvero kariai galėtų daryti Rusijos užpuolimo atveju“.
Nepaisant tokio pavadinimo, pagrindinė rašinio tema – kiek kita. Didžiuma jo skirta gynybos ministro Boriso Pistoriaus sprendimų analizei.
Krikdemams atstovaujantis kancleris Friedrichas Merzas neseniai per ceremoniją, skirtą Vokietijos 70-osioms narystės NATO metinėms, gyrė jo „kompetenciją ir ryžtą“ apginklavimo srityje.
Tačiau kai kurie socialdemokrato, gynybos ministro pareigas einančio nuo 2023 m. sausio, žingsniai esą kelia abejonių.
„Skirtingai nei kancleris, CDU/CSU (Krikščionių demokratų sąjungos ir Krikščionių socialistų sąjungos – red. past.) parlamentinės grupės politikai yra mažiau patenkinti B.Pistoriumi ir jo energija, – rašė dienraštis. – Ketvirtadienį lankęsis Gynybos darbo grupėje, ministras sulaukė daug kritikos.“
Be kita ko, anot žurnalistų, kyla neaiškumų, ką Bundesvero kariai galėtų daryti, jei Rusija užpultų NATO Baltijos šalyse.
„Bundestago Gynybos komitetas taip pat laiko neaiškia teisinę situaciją, susijusią su 45-ąja tankų brigada, dislokuota Lietuvoje – B.Pistoriaus mėgstamiausiu projektu, – rašė dienraštis. – Ką galėtų Vokietijos kariai, jei Rusija užpultų sąjungininkę prie Baltijos?“
Konstitucinis Teismas tai jau buvo nustatęs 1994 m. nutarime dėl Bundesvero dislokavimo užsienyje ir aiškiai pareikalavo atskiro parlamento pritarimo ginkluotųjų pajėgų aktyvavimo aljanso gynybos atveju.
Žurnalistai priminė, kad birželio pradžioje parlamentarai paprašė federalinės vyriausybės ataskaitos. „Die Welt“ pacitavo šį konfidencialų dokumentą: „Ginkluoto Lietuvos užpuolimo atveju federalinė vyriausybė, siekdama įvykdyti Vokietijos sąjungininkystės įsipareigojimus pagal NATO sutarties 5 straipsnį arba ES sutarties 47 straipsnį, galėtų duoti Vokietijos brigadai Lietuvoje karinę kovinę misiją užpuolimui atremti.“
Tai esą atitiktų tarptautinę ir konstitucinę teisę, taip pat Parlamento dalyvavimo įstatymo nuostatas.
„Šitai nėra aišku. Lieka atviru klausimas, ar vyriausybė prašytų parlamento mandato. Bundestago tyrimų tarnybos birželio 18 d. ataskaitoje teigiama, kad tai būtų būtina. „Jei Rusijos agresijos Lietuvoje atveju būtų aktyvuota 45-oji brigada, Vokietijos Bundestagas turėtų išduoti mandatą pajėgų užsienyje aktyvavimui“, – dienraštis citavo ataskaitą.
Tai taikoma ir kariuomenės dalinių dislokavimui „sąjungos gynybos tikslais“.
Parlamento teisininkai taip pat svarsto sunkiai tikėtiną scenarijų, kad NATO ir ES nesutaria ir nepaskelbia aljanso. Tokiu atveju teisinis pagrindas būtų sudėtingesnis.
Ataskaitoje esą teigiama, kad nepaprastosios padėties atveju „turi būti išsaugotos gyvybingos tarptautinės ir konstitucinės struktūros“, siekiant „garantuoti teisinį tikrumą Lietuvoje dislokuotiems Vokietijos kariams“.
Ministerija žada išimtį
Žinią, kad Vokietijos kariams reikėtų leidimo Lietuvai ginti, pasigavo ir kitos Lietuvos žiniasklaidos priemonės. Tiesa, ir politikai minėtame reportaže, ir žurnalistų kalbinti ekspertai tuo labai nesistebėjo, mat demokratinėse valstybėse būtent politikai sprendžia, ar kur nors dislokuoti kariuomenę, ar pradėti kovinius veiksmus.
Konstitucijoje įtvirtinta Bundestago teisė spręsti dėl Vokietijos karių dalyvavimo kariniuose veiksmuose, bet Gynybos ministerija ramina, kad dirbtinio politinio delsimo įmanoma išvengti. Vyriausybė gali taikyti išimtinį nutarimą dėl greitų veiksmų.
Bundestagas turėtų išduoti mandatą pajėgų užsienyje aktyvavimui – trumpuoju įspėjimu arba, „ištikus neišvengiamam pavojui“, net atgaline data.
„Išimtiniais atvejais, kai gresia neatidėliotinas pavojus, Vokietijos federalinė vyriausybė turi teisę priimti laikiną nutarimą dėl ginkluotųjų pajėgų naudojimo, kad dėl parlamentinės išlygos nekiltų grėsmė Vokietijos Federacinės Respublikos ir aljanso gynybiniam pajėgumui“, – tokį paaiškinimą portalui lrt.lt pateikė Gynybos ministerija.
Reguliavimas liko iš praeities
Situaciją dėl brigados puslapyje „Augen geradeaus!“ („Žvilgsnis tiesiai į priekį!“) paaiškino tinklaraštininkas Thomasas Wiegoldas, gynybos ir saugumo politika, Bundesveru, technologijomis ir misijomis besidomintis nuo 1993 m.
Pasak jo, dėl painiavos dėl teisinių reikalavimų vokiečių karų dislokavimui NATO rytiniame flange reikėtų kaltinti Vokietijos politiką pastaraisiais dešimtmečiais.
„Iki Berlyno sienos griūties, Vokietijos suvienijimo ir Varšuvos pakto, kaip NATO atitikmens, pabaigos realistinis vertinimas buvo toks – kolektyvinė Aljanso gynyba būtų susijusi su Vokietijos Federacinės Respublikos užpuolimu ir dėl to Bundestago paskelbta gynybos padėtimi.
Rytų Europos valstybėms įstojus į NATO, ši prielaida neteko galios: pagal Konstituciją, gynybos padėtis gali būti paskelbta tik gresiančio išpuolio prieš federalinę teritoriją atveju, gavus dviejų trečdalių parlamento balsų daugumą.
NATO atveju kolektyvinė gynyba pagal Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsnį gali būti susijusi su situacija Baltijos valstybėse šiaurės rytų flange ar net toliau, neapimant Vokietijos teritorijos. Tokią padėtį gali paskelbti Aljansas visų valstybių narių balsais, o federalinė vyriausybė gali ją patvirtinti Vokietijos vardu, nesikonsultuodama su Bundestagu.
Šios situacijos, Th.Wiegoldo teigimu, susijusios turiniu, bet ne teisiškai. „Federalinis Konstitucinis Teismas tai jau buvo nustatęs 1994 m. nutarime dėl Bundesvero dislokavimo užsienyje ir aiškiai pareikalavo atskiro parlamento pritarimo ginkluotųjų pajėgų aktyvavimui aljanso gynybos atveju.
Tačiau, anot tinklaraštininko, kiek parlamentas ir vyriausybė jau yra nustatę gynybos padėtį pagal Konstitucijos 115a straipsnį, šis sprendimas apima parlamento pritarimą ginkluotųjų pajėgų aktyvavimui.
Th.Wiegoldas pacitavo minėtą Bundestago tyrimų ataskaitą ir ne tik tai, ką parašė „Die Welt“: „Jei 45-oji brigada „Lietuva“ būtų aktyvuota Rusijos agresijos Lietuvoje atveju, Vokietijos Bundestagas turėtų išduoti mandatą pajėgų užsienyje aktyvavimui – trumpuoju įspėjimu arba, „ištikus neišvengiamam pavojui“, net atgaline data (Parlamento dalyvavimo įstatymo 5 straipsnis).“
Federalinė vyriausybė laikosi savo sąjungininkystės įsipareigojimų ir nepalieka jokių abejonių, kad gins savo aljanso partnerius.
Jo žodžiais, esminis klausimas yra toks: ar tai sukels problemų vyriausybei ir Bundesverui Rusijos atakos atveju, ypač prieš Lietuvą, kur jau esama Vokietijos karių ir kur ateityje bus dislokuota visa kovinė brigada?
„Jei teisinė situacija bus aiškiai perteikta, taip nebūtinai turi būti – tačiau pastarosiomis dienomis pareiškimai svyravo nuo vieno kraštutinumo, teigiant, kad prieš dislokavimą pirmiausia reikia sušaukti Bundestagą ir dėl jo balsuoti po konsultacijų, iki tokio pat paprasto ir klaidingo teiginio, kad federalinė vyriausybė gali pati tai nuspręsti“, – apibendrino jis.
Gynybos ministerijos pareiškimas, tinklaraštininko vertinimu, yra aiškus: „Jei Rusija pradėtų ginkluotą puolimą prieš Lietuvą, ji gali pasinaudoti savo teise į savigyną. Partneriai galėtų paremti Lietuvą kolektyvinės savigynos teisės rėmuose.
Šiuo atveju taikoma konstitucinė teisė: jei Vokietijos ginkluotosios pajėgos, tokios kaip 45-oji brigada „Lietuva“, būtų dislokuotos NATO teritorijos vientisumo karinei gynybai, turėtų įsitraukti Vokietijos Bundestagas. Federalinei vyriausybei leidžiama išimties tvarka – gresiančio pavojaus atvejais – laikinai spręsti dėl ginkluotųjų pajėgų dislokavimo, kad parlamento pritarimu nebūtų kvestionuojami Vokietijos Federacinės Respublikos gynybiniai ir aljanso pajėgumai.
Federalinė vyriausybė ir toliau vykdys savo pareigą ir, laikydamasi konstitucinio vaidmens, įtrauks parlamentą į sprendimus dėl visų Vokietijos ginkluotųjų pajėgų dislokavimo. Tuo pačiu metu federalinė vyriausybė laikosi savo sąjungininkystės įsipareigojimų ir nepalieka jokių abejonių, kad gins savo aljanso partnerius.“
Kitaip tariant, anot Th.Wiegoldo, Vokietijos vyriausybė tvirtai pažadėjo Bundesvero paramą Lietuvai. Kaip ir Bundestago balsavimą šiuo klausimu – tokiu atveju reikia tik paprastos, o ne dviejų trečdalių daugumos (kaip gynybos atveju). Prireikus balsavimas bus surengtas atgaline data.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Vokietijos pajėgoms užsienyje aktyvuoti tikrai reikia parlamentarų pritarimo, tačiau šios šalies vyriausybė pažadėjo Bundesvero paramą Lietuvai, kurioje bus dislokuota visa brigada.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
