„Šiandien, rugpjūčio 3 d., stebėdamas lėktuvų judėjimą per Flightradar24, pastebėjau, kad maršrutu Maskva – Kaliningradas skrendantis keleivinis lėktuvas kirto Lietuvos oro erdvę. Mano žiniomis, pagal Europos Sąjungos sankcijas visi Rusijos registruoti civiliniai orlaiviai, įskaitant keleivinius, neturi teisės naudotis ES oro erdve nuo 2022 metų pradžios.
Jei šis konkretus skrydis buvo vykdomas Rusijos oro linijų ar Rusijos registruotu lėktuvu, tai reikštų galimą sankcijų pažeidimą ir kelia klausimų dėl nacionalinio saugumo bei oro erdvės kontrolės. Pridedu ekranvaizdį, kurį padariau tuo metu. Manau, kad tai verta viešo dėmesio ir tyrimo. Ačiū už jūsų darbą“, – rašė neprisistatęs asmuo.
Prie anoniminio laiško buvo pridėtas ekrano vaizdas iš „Flightradar“ skrydžių stebėjimo programos, kuriame esą užfiksuotas pažeidimas.
Panašia ekrano nuotrauka iš „Flightradar24“ programėlės socialiniame tinkle „Facebook“ dalijosi ir visuomenininkas Jogaila Morkūnas.
Per Lietuvą neskrido
Kaip 15min informavo skrydžių valdymo bendrovė „Oro navigacija“, Lietuvos oro erdvė tą dieną pažeista nebuvo.
„Galime patvirtinti, kad tokio skrydžio (per Lietuvos oro erdvę –red.past.) nebuvo“, – komentavo įmonės atstovė Ingrida Daugirdė.
„Sankcijos taikomos Rusijos Federacijoje registruotiems orlaiviams ir orlaiviams, priklausantiems Rusijos piliečiams, išskyrus atvejus, kai vykdomi avariniai nusileidimai.
Dėl šios priežasties skrydžiai į Kaliningradą ir iš jo per Lietuvos teritoriją nevykdomi – jie gali vykti tik oro erdve virš atviros jūros“, – paaiškinama „Oro navigacijos“ komentare.
I.Daugirdė patarė kreiptis į „Flightradar24“ atstovus, kad šie patikslintų, ar šiuo atveju žiniasklaidos priemonėms buvo išsiųsti ekrano kopijų padirbiniai, ar programėlėje įsivėlė klaida.
Susidūrė su trikdžiais
15min susisiekus su „Flightradar24“, bendrovės komunikacijos vadovas Ianas Petchenikas taip pat patvirtino, kad rugpjūčio 3 dieną Lietuvos oro erdvės pažeidimų nebuvo fiksuota.
Jis paaiškino, dėl ko programėlė galėjo netiksliai pateikti duomenis.
„Nėra jokių įrodymų, kad šis lėktuvas būtų įskridęs į Lietuvos oro erdvę. Orlaiviai šioje teritorijoje dažnai patiria GNSS trikdžius, dėl kurių „Flightradar24“ sistemoje gali laikinai rodyti netikslią orlaivio vietą. Remiantis turimais duomenimis, šis orlaivis iš tiesų patyrė GNSS trikdžių“, – paaiškinama atsiųstame komentare.
GNSS trikdžiai – tai globalinės palydovinės navigacijos sistemos (angl. Global Navigation Satellite System – GNSS) veiklos sutrikimai, kurie trukdo tiksliai nustatyti vietą, greitį ar laiką naudojant palydovinius signalus
GPS signalų trikdžiai, kurie pastaruoju metu paveikia orlaivių skrydžius ir laivus Klaipėdos uoste, susiję su Rusijos bandymu, kaip teigia ji pati, apsaugoti Kaliningrado sritį nuo galimų oro antpuolių.
Šių metų birželį trylika Europos Sąjungos (ES) šalių paragino Europos Komisiją (EK) imtis veiksmų dėl Pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos (GNSS) ryšio trikdžių Bendrijos šalyse.
-
GPS klaidinimo mastai auga kaip ant mielių: trikdo ne tik lakūnų, bet ir kapitonų, ūkininkų bei pajūrio poilsiautojų gyvenimą
-
Skrydžių sekimo puslapyje lietuvišką sklandytuvą rodė Kaliningrade: paaiškėjo, kaip viskas vyko
-
Mokslininkai nustatė vietą, iš kurios Rusija kelia GPS trikdžius virš Baltijos jūros
-
ICAO: Rusija įpareigota per 30 d. paaiškinti GPS trukdžius ir klaidinimą
-
Birželį – pilotų pranešimų apie GPS trikdžius rekordas: 22 kartus daugiau nei prieš metus
-
Rusijai nurodyta nedelsiant nutraukti radijo trukdžius, veikiančius GPS
Laiške Komisijai pažymima, kad GNSS signalų trikdžiai nėra atsitiktiniai incidentai, o sistemingi, pasikartojantys ir tyčiniai Rusijos ir Baltarusijos režimų veiksmai, kuriais siekiama sutrikdyti stabilų regiono infrastruktūros, ypač susisiekimo, funkcionavimą.
Liepą Ženevoje vykusiame Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU) Radijo ryšio reguliavimo valdybos (RRB) posėdyje šis skundas buvo nagrinėjamas.
Rusijos administracija nepaneigė fakto, kad radijo trukdžiai palydovinės navigacijos sistemoms keliami iš jos pusės, tačiau savo veiksmus motyvavo poreikiu apsaugoti nacionalinę infrastruktūrą.
ITU RRB tokių argumentų nelaikė pakankamais.
ITU rugpjūtį konstatavo, kad radijo trukdžiai palydovinės navigacijos sistemų – tarp jų ir GPS – signalų priėmimui yra neteisėtas veiksmas, pažeidžiantis tarptautinius santykius.
Ji nurodė Rusijai nedelsiant nutraukti radijo trukdžius, kylančius iš jos teritorijos ir veikiančius palydovines navigacijos sistemas.
Nėra patikimas informacijos šaltinis
Aviacijos ekspertas Vidas Kaupelis 15min paaiškino, kad „Flightradar24“ duomenys dažnai būna netikslūs, o programėlė negali būti naudojama įrodyti oro erdvės pažeidimus.
„Ten yra mažo tikslumo duomenys. Oro navigacija turėtų pasakyti tikslią informaciją – buvo oro erdvės pažeidimas, ar ne. Tik jie gali pasakyti tiksliai.
Šiuo atveju gali būti, kad buvo tarpas dar duomenų taškų ir programėlė pati nupiešė tiesią liniją tarp jų, kuri neatspindi realios lėktuvo trajektorijos. Tų scenarijų, dėl kurių ši programėlė galėtų netiksliai rodyti, yra nemažai“, – pabrėžė aviacijos ekspertas.
V.Kaupelis akcentavo, kad „Flightradar24“ yra programėlė, skirta mėgėjiškam oro erdvės stebėjimui ir jei ji fiksuoja pažeidimą, dar tikrai nereiškia, kad toks ir buvo.
Informacinės higienos svarba
Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas ir mokslo darbuotojas dr. Nerijus Maliukevičius, vertindamas situaciją teigė, kad atviros prieigos šaltinių įrankiai, pavyzdžiui „Flightradar24“ programėlė yra vertinga priemonė, tačiau jais nereikėtų pasitikėti besąlygiškai ir kritiškiau bei atidžiau vertinti gaunamą informaciją.
„Įtampos situacijose, o mūsų regione tikrai galima sakyti, kad yra susiformavusi ilgalaikė geopolitinė informacinė įtampa, pavojinga yra ne tik dezinformacija, bet ir misinformacija (klaidingai pateikta ar suprasta informacija – red.past.).
Nes įtampos ir krizių metu tikrai gali daugiau žalos sukelti ne pats įvykis ar krizė, bet su tuo susijusi panika.
Įtampa gali būti gilinama tikslingomis priemonėmis, tendencingai pateikiant, klastojant ir eskaluojant sienų kirtimo klausimus, arba gali būti ir misinformacijos, – nes įtampos daug, žmonės seka ir kabinasi už įvairių žinučių ir kartais jas patys platina neapgalvotai.
Tačiau abu šie dalykai turi savų pasekmių“, – įspėjo Ekspertas.
„Turi tiek tie entuziastai, tiek bendrai kiekvienas socialinių tinklų vartotojas išugdyti įprotį tikrinti informaciją, tikrinti oficialius šaltinius, klausyti, ką apie tai sako aviacijos ekspertai, valstybinės institucijos.
Ir pabandyti kažkaip įveikti tą emocinį refleksą pirmu reikalu išplatinti tą informaciją“, – patarė N.Maliukevičius.
Jis taip pat paragino žurnalistus atidžiau tikrinti informaciją ir itin kritiškai vertinti, jei ji pateikiama iš anoniminių šaltinių.
15min verdiktas: melas. Lietuvos oro erdvė tą dieną pažeista nebuvo – programėlės pateikti duomenys netikslūs dėl GPS trikdžių.
