ICAO išreiškė didelį susirūpinimą dėl iš Rusijos Federacijos sklindančių GNSS (angl. Global Navigation Satellite System, bendras pavadinimas GPS, „Galileo“ ir kt. sistemoms) signalų trikdžių, kurie kelia tiesioginę grėsmę tarptautinių skrydžių saugai ir saugumui. Šie trikdžiai paveikė pasaulinės navigacijos sistemas naudojamas oro navigacijai, o jų poveikis ypač juntamas virš šešių Europos šalių – Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos ir Švedijos.
-
Skrydis vėlavo dėl GPS trikdžių: atsakė, ar priklauso kompensacija
-
Skrydžių saugumo reikalavimai ir GPS signalo trikdžiai oro balionus pučia tolyn nuo Vilniaus
-
GPS klaidinimo mastai auga kaip ant mielių: trikdo ne tik lakūnų, bet ir kapitonų, ūkininkų bei pajūrio poilsiautojų gyvenimą
-
Skrydžių sekimo puslapyje lietuvišką sklandytuvą rodė Kaliningrade: paaiškėjo, kaip viskas vyko
-
Mokslininkai nustatė vietą, iš kurios Rusija kelia GPS trikdžius virš Baltijos jūros
Taryba pabrėžia, jog tokie veiksmai ne tik pažeidžia Čikagos konvenciją, bet ir rodo akivaizdų tarptautinės teisės ignoravimą.
Taip pat skaitykite: GPS klaidinimo mastai auga kaip ant mielių: trikdo ne tik lakūnų, bet ir kapitonų, ūkininkų bei pajūrio poilsiautojų gyvenimą
„Lietuva palaiko ICAO Tarybos sprendimą ir ragina Rusijos Federaciją konstruktyviai bendradarbiauti, kad būtų užtikrinta patikima ir saugi tarptautinės aviacijos veikla,“ – sako susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis.
Sprendimas priimtas remiantis šešių valstybių – Estijos, Suomijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Švedijos – pateiktais duomenimis. Be to, Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga (ITU), remdamasi šalių pateiktais atliktų trikdžių stebėsenos duomenimis, konstatavo, kad GNSS radijo trikdžių šaltinis yra Rusijos Federacijos teritorijoje ir kreipėsi į Rusijos Federaciją. ITU taip pat su dideliu susirūpinimu pažymėjo augantį žalingų trikdžių skaičių, kurie tiesiogiai veikia civilinės aviacijos skrydžių saugą ir saugumą.
„GNSS signalų trikdžiai oro erdvėje – tai ne šiaip techninis trikdis, o trikdis, darantis įtaką orlaiviuose esančioms GPS sistemoms. Tai reali grėsmė skrydžių punktualumui, efektyvumui, oro erdvės pralaidumui ir padidėjusiam skrydžių vadovų ir orlaivių įgulų darbo krūviui naudojant alternatyvias navigacines priemones. Tokia veiksnių visuma sukelia nepatogumus civilinės aviacijos skrydžiams, ir yra vienas iš rizikos veiksnių užtikrinant skrydžių saugą ir saugumą“, – priduria Transporto kompetencijų agentūros CAD direktorius Vidmantas Plėta.
Reaguodami į dažnėjančius GNSS trikdžius ES, susisiekimo ministras E.Sabutis ir dar 12 ES šalių transporto ir telekomunikacijų ministrų birželį bendru laišku taip pat kreipėsi į Europos Komisiją.
