Teisingumo ministerija trečiadienį pranešė, jog darbą R.Tamašunienės komandoje pradeda viceministrės Barbara Aliaševičienė, K.Zamarytė-Sakavičienė ir kanclerė Liucina Kotlovska.
Teisės magistro laipsnį Mykolo Romerio universitete įgijusi B.Aliaševičienė iki šiol yra dirbusi Vilniaus rajono savivaldybės Teisės skyriaus patarėja, Statybos sektoriaus vystymo agentūroje.
L.Kotlovska buvo ilgametė LLRA-KŠS atstovė Vilniaus rajono savivaldybėje, daugiausiai vadovavusi savivaldybės administracijai, yra buvusi ir vicemere. Ji taip pat yra buvusios ilgametės Vilniaus rajono merės Marijos Rekst dukterėčia.
Ji Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje (buvusiame Vilniaus pedagoginiame universitete) yra įgijusi sociologijos bakalauro kvalifikacinį laipsnį.
MRU teisės magistro studijas baigusi K.Zamarytė-Sakavičienė su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga kandidatavo į Seimą pastaruosiuose rinkimuose. Už ją aktyviai agitavo bendramintis Ignas Vėgėlė, anksčiau turėjęs bendrų projektų. Iki rinkimų, 2020–2024 metais K.Zamarytė-Sakavičienė priklausė Nacionaliniam susivienijimui.
Ji anksčiau vadovavo Laisvosios visuomenės bei Biomedicinos etikos ir teisės institutams, yra dirbusi dabartinės Seimo vicepirmininkės „valstietės“ Aušrinės Norkienės patarėja, taip pat turi darbo patirties Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje, pati dėstė MRU. Ji taip pat yra nurodžiusi, jog yra dalininkė prieštaringai vertinamo Sveikatos teisės instituto, dar neseniai buvo jo vadovė, kai ankstesnis instituto vadovas R.J.Jankūnas tapo Seimo nariu. Šis institutas itin aštriai kritikavo ribojimus per COVID-19 bei vakcinas nuo koronaviruso.
Naujoji viceministrė – šešių vaikų mama, viešojoje erdvėje yra skelbusi daug publikacijų, kuriose deklaruoja tradicines, katalikiškas vertybes, palaiko tradicinę šeimą, kartu itin kritiškai vertina vienos lyties partnerystės įteisinimą ir priešinasi LGBTIQ bendruomenės teisių plėtrai, abortų liberalizavimui, kritikavo Konstitucinio Teismo išaiškinimą pagalbinio apvaisinimo klausimais.
Ji bus atsakinga už nacionalinės teisės sistemos plėtrą, politikos formavimą civilinės teisės, civilinio proceso teisės, administracinių bylų teisenos, mediacijos, teismo ekspertizės srityse klausimus.
Šių metų gegužę tuometė Sveikatos teisės instituto vadovė K.Zamarytė-Sakavičienė Reprodukcinės sveikatos įstatymą vadino spjūviu „į veidą šeimoms, kurios augina sergančius vaikus, ir ligoniams, kurie kovoja už gyvybę, negaudami reikiamo gydymo“.
„Kodėl mes savo pinigais turime remti „reprodukcijos pramonę“, kai Lietuvoje yra sunkiomis ligomis sergančių vaikų, kurie negauna inovatyvaus gydymo, nes PSDF lėšų trūksta. Šeimos renka aukas socialiniuose tinkluose, kad tik išgelbėtų savo vaiko gyvybę. Rezerviniame vaistų sąraše laukia onkologiniams ligoniams būtini vaistai, kurie suteiktų papildomus kokybiško gyvenimo metus, tačiau valstybė jų neišgali finansuoti.
Reprodukcinės sveikatos įstatymas – spjūvis į veidą šeimoms, kurios augina sergančius vaikus, ir ligoniams, kurie kovoja už gyvybę, negaudami reikiamo gydymo“, – tuomet instituto „Facebook“ paskyroje teigė ji.
Jau mato skirtis
Koalicijos partneriai socialdemokratai, vertindami ir naująją viceministrę, ir pačios R.Tamašunienės pozicijas, sako jau dabar įžvelgiantys būsimų susikirtimų svarbiais vertybiniais klausimais, ir mato problemų dėl KT sprendimų įgyvendinimo.
Tačiau jie pabrėžia: jei nebus vykdoma Vyriausybės programa ir bus nevykdomi KT įpareigojimai, teks įsikišti ir pačiai premjerei Ingai Ruginienei.
