„Ekstremali situacija Vilniuje atšaukiama ryt. Realaus pavojaus jau nebėra, tačiau dar reikia sutvarkyti visus reikalingus dokumentus“, – parašė meras.
Jis taip pat padėkojo likvidavusiems avariją ir tiems, kurie „vienai parai pakoregavo savo įpročius, kad žala gamtai būtų mažesnė“.
„Žala gamtai akivaizdi ir nedovanotina. Tačiau gerai, kad pavyko išvengti žmonių aukų – ar per įvykusią avariją, ar gydymo įstaigose, jei būtų buvęs nutrauktas vandens tiekimas. Paprašėme Statybų inspekcijos, kad sudarytų komisiją ištirti avarijos priežastis, kas leis nustatyti kaltus ir išieškoti nuostolius. Taip pat paprašėme Aplinkos apsaugos agentūros, kad tiksliai nustatytų žalą gamtai“, – teigė R.Šimašius.
Avarijos likvidavimo darbus meras pavadino operatyviais, tačiau esą yra ką patobulinti: „Visų pirma, nors informacijos buvo daug ir operatyvios, tačiau jos sklaida visų pagalba galėjo būti dar geresnė. Kartu su žiniasklaida aptarsime, kaip tai atlikti geriau. Taip pat akivaizdu, kad įstatyminis ekstremalių situacijų reglamentavimas yra per daug biurokratinis. Aišku, kad ir nesusirinkus komisijai turi būti galimybė paskelbti ekstremalią situaciją (tuomet iš karto galima duoti privalomus nurodymus).“
Penktadienį Upės gatvėje, prie „Barclays“ informacinių technologijų centro pastato, šalia požeminės automobilių aikštelės statybvietės trūkus dviems magistraliniams nuotekų vamzdžiams atsivėrė didelė įgriuva.
Šiais vamzdžiais tekėjo nuotekos iš Žirmūnų, Antakalnio, Baltupių ir Jeruzalės mikrorajonų. Likviduojant avariją, keletą valandų nuotekos buvo kaupiamos tarpinėje nuotekų stotyje, tačiau persipildžius rezervuarams nuotekos pradėtos leisti į Neries upę. Preliminariais vertinimais, į Nerį galėjo patekti apie 20 tūkst. kubinių metrų nuotekų.
Siekiant sumažinti į Nerį patenkančių nuotekų kiekį, po avarijos Žirmūnų, Antakalnio, Baltupių ir Jeruzalės mikrorajonuose buvo sumažintas vandens slėgis.
Visiškai išjungus vandenį, tai būtų itin neigiamai atsiliepę Antakalnio, Santariškių ligoninėms, gimdymo namams, kitoms įstaigoms, kurioms vanduo yra gyvybiškai būtinas. Per vieną dieną Santariškių vaikų ligoninėje apsilanko apie 500 vaikų, nuolat gydosi – 350, iš viso Santariškių ligoninėje nuolat guli apie 800-900 pacientų. Per avarijos likvidavimo laiką Antakalnio ligoninėje gimė 10 naujagimių.
Jei avarijos metu keletui parų būtų išjungtas vanduo, tuomet ligonines būtų tekę uždaryti, o pacientus, gimdyves perkelti į kitas gydymo įstaigas. Kai kurių ligonių skyrių perkelti į kitas gydymo įstaigas net neįmanoma, pvz. po kaulų čiulpų transplantacijos, insulto ir pan. Pasak gydymo įstaigų atstovų, vandens išjungimas, net ir kelioms valandoms, jiems būtų tikras išbandymas. Santariškių gydymo įstaigos neturi jokių vandens rezervuarų, kurie tokiu atveju būtų pripildyti vandeniu.
Be to, sustabdžius vandens tiekimą, būtų užsikimšusios nuotekų trasos daugiabučiuose namuose, o tai galėjo lemti kitas avarijas.
Avarijos likvidavimo metu įgriuvos vietoje pirmiausiai teko išsiurbti subėgusias nuotekas, vėliau suvežti kelis tūkstančius kubinių metrų grunto, jį sutvirtinti. Avarijos likvidavimo darbus vykdė apie 100 įvairių tarnybų specialistų.
Statybos leidimas verslo centro „Green Hall 3“ požeminei automobilių stovėjimo aikštelei išduotas šių metų gruodžio 13-ąją. Leidimą Vilniaus miesto savivaldybė išdavė bendrovei „Upės projektai“, priklausančiai verslininko Arūno Martinkevičiaus koncerno SBA valdomai įmonei „Urban Inventors“.
Pastarosios generalinis direktorius Lionginas Šepetys antradienį surengtoje konferencijoje kaltės prisiimti neskubėjo ir teigė, kad avarija įvyko šalia jų vykdomų statybos darbų, „Vilniaus vandenų“ trasoje“.
Paprašytas patikslinti, ar tai reiškia, kad savo kaltės neįžvelgia, L.Šepetys aiškino, kad kalbėti apie tai per anksti, reikia palaukti tyrimo išvadų.
„Tikrai neturėtų būti kalbama apie kaltę ir nekaltę. Mes jaučiame atsakomybę kaip visi vilniečiai, mes pasiruošę prisidėti lėšomis, įvairiais darbais, sprendžiant problemą“, – pareiškė L.Šepetys ir pridėjo, kad norima ir nepriklausomos ekspertizės.
R.Šimašius antradienį teigė, kad statybų vykdytojai dar penktadienį elgėsi keistai, mat labiausiai rūpinosi nelikti kaltais, o ne šalinti avarijos pasekmes.
