Pasak mero, jo darbai nesiskiria nuo minčių: „Ką šnekėjau, tą ir dariau, o dabar tai tėra to iliustracijos.“ R.Šimašius tikina esąs tikras, kad nei jau paskelbti laiškai, nei kažkas, kas galėtų pasirodyti ateityje, negali jo ar jo kolegų sukompromituoti.
Meras įtaria, kad tai galėjęs būti asmeniškumų ir noro įgyvendinti politinį revanšą mišinys. Bet politinių oponentų, kurie galbūt kiša jam koją, jis įvardinti neskuba, esą „nesinori dalintis įtarimais“.
„Labiausiai man šitoje istorijoje nepatinka tai, kad pirmame laiške paviešinta viena mano gramatinė klaida, tikrai dėl to susinervinau. O antras dalykas – vietoj to, kad galėčiau kitus darbus daryti, kurių daug suplanuota ir laiką suspausti sunku, dabar tenka aiškintis apie nebūtas istorijas“, – žurnalistams tvirtino R.Šimašius.
Labiausiai man šitoje istorijoje nepatinka tai, kad pirmame laiške paviešinta viena mano gramatinė klaida, tikrai dėl to susinervinau. O antras dalykas – vietoj to, kad galėčiau kitus darbus daryti, dabar tenka aiškintis apie nebūtas istorijas, – tvirtino R.Šimašius.
Meras neslepia kalbėjęs su Estijos bendrove „Infortar AS“, kuri galėjo būti pagrindinis ir galimas investuotojas.
„Paspartinome derybas, bet pasirodė, kad sąlygos yra ne tokios, kad galėtų ar savivaldybė pakelti, arba Vyriausybė galėtų prisidėti. „AirBaltic“ intencija pasirodė balandžio pabaigoje ar gegužės mėnesį, kiek aš žinau, ir buvo paviešinta, kad susitikimo metu tarp Lietuvos ir Latvijos susisiekimo ministrų tai buvo padaryta, bet vėl gi – gal viename ar kitame pokalbyje buvo pasakyta tai, o sugrįžusi namo Lietuvos pusė nepanoro padaryti to, kas buvo būtina, kad toks sandoris įvyktų, – padengti sukauptų nuostolių ir įsipareigoti dėl tolimesnės kompanijos steigimo. Kitų galimų investuotojų teoriškai buvo, bet praktiškai nebuvo jokios galimybės prieiti prie jokios konkrečios šnekos“, – kalbėjo meras.
A.Vaitkunskienė, anot R.Šimašiaus, ketina kreiptis į teisėsaugą dėl „informacijos pavogimo, nutekinimo iš savivaldybės, nes labai aišku, kad tai padaryta iš savivaldybės“.
