Anot jo, šalis galėtų pasiūlyti pagalbą išminuojant sąsiaurį.
„Lietuva nesijungia į karą, Lietuva nesiunčia karių į karą. Mes norėtume siųsti karius ir prašysime mandato taikos palaikymui. Tai yra išminavimas, o ne minavimas“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė R.Kaunas.
„Tad taikos palaikymo misijos yra normalios, standartinės misijos ir tai tikrai ne pirmas ir ne paskutinis kartas, kai Lietuva kaip sąjungininkė, kaip civilizuota valstybė stengiasi prisidėti prie taikos palaikymo visame pasaulyje“, – kalbėjo jis.
Kaip rašė BNS, prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad Valstybės gynimo taryba aptarti galimam Lietuvos indėliui bus sušaukta artimiausiu metu. R.Kaunas patvirtino, kad tai padaryti ketinama dar šį mėnesį.
Galutinį sprendimą dėl Lietuvos karių dalyvavimo tarptautinėje operacijoje turės priimti Seimas.
„Lietuva kaip NATO sąjungininkė, kaip Aljanso dalis ir patikima sąjungininkė dės savo indėlį į saugios laivybos atstatymą, tai reiškia išminavimo arba kitus pajėgumus, o kokiame formate viskas vyks, mes artimiausiu metu sužinosime“, – kalbėjo ministras.
Pasak krašto apsaugos ministro, pagrindiniai argumentai prisijungti prie misijos – žmonių bei energetinis saugumas.
„Matome, kad dėl karo Irane naftos kainos šoko į tikrai nematytas aukštumas ir tai sukuria energetinį nesaugumą. Ekonomistai pradėjo kalbėti apie gresiančias krizes, naftos, kuro trūkumus ir visas kitas negandas. Tai mes tiesiog, kaip civilizuotas pasaulis, negalime to leisti“, – teigė R.Kaunas.
Jis taip pat pabrėžė Irano neigiamą indėlį Rusijos kare prieš Ukrainą gaminant „Shahed“ dronus, šalies keliamą branduolinę grėsmę.
„Visas kompleksas grėsmių verčia visas turbūt NATO sąjungininkes pergalvoti, apsvarstyti esamą situaciją ir prisidėti prie taikos atstatymo, o ne prie karo eskalacijos, bet būtent prie taikos atstatymo ir santykių normalizavimo“, – kalbėjo politikas.
„Matome, kad vyksta derybos, tikimės, kad tos derybos turės proveržį ir turės galutinį sutarimą“, – pridūrė jis.
BNS rašė, jog JAV anksčiau skelbė siekianti suburti naują tarptautinę koaliciją, kad Hormuzo sąsiauryje būtų atnaujinta komercinė laivyba.
Tačiau antradienio vakarą JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie JAV karinės operacijos, skirtos padėti įstrigusiems komerciniams laivams praplaukti Hormuzo sąsiauriu, sustabdymą – praėjus vos dienai nuo jos pradžios. Jis tuo pačiu užsiminė apie galimybę sudaryti normalų susitarimą su Iranu dėl karo užbaigimo.
JAV lyderis teigė, kad Vašingtono vykdoma Irano uostų blokada išliks, nes Teheranas toliau blokuoja gyvybiškai svarbų prekybos maršrutą. Visa tai sukrėtė rinkas ir padidino degalų kainas.
