Klaipėdoje nerimsta aistros dėl uosto bendrojo plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) išvadų. Yra parengtos keturios koncepcijos, kaip turėtų plėstis Klaipėdos uostas per artimiausius dvidešimt penkerius metus. Pagal pirmąjį scenarijų numatyta dabartinės uosto teritorijos plėtra ir infrastruktūros didinimas uosto rezervinėse teritorijose. Antrajame numatoma suformuoti naują beveik 80 hektarų ploto teritoriją uosto reikmėms Kuršių mariose tarp Smeltės pusiasalio ir Kiaulės Nugaros salos.
Trečiasis scenarijus numato galimybę plėsti uostą šiaurinėje dalyje ir statyti išorinį uostą. Ketvirtoji koncepcija numato maksimalią plėtrą ir vystyti uostą tiek šiaurinėje, tiek pietinėje dalyje. Būtent tokį plėtros planą labiausiai palaiko patys uosto vystytojai. Tačiau galimybei statyti išorinį uostą priešinasi miestiečiai, ypač Melnragės gyventojai.
Skaičiuojama, kad investicijos į uostą siektų nuo 1,9 mlrd. eurų (pirmasis plėtros scenarijus) iki 3,1 mlrd. eurų (ketvirtasis scenarijus, t.y. maksimali plėtra).
„Susisiekimo ministerijos pozicija tokia, kad tiek uosto, tiek miesto pozicijos būtų suderintos“, – teigė ministras R.Masiulis.
Anot jo, Klaipėdoje yra vienintelis šalies uostas ir privaloma jį vystyti. Tačiau, kokia koncepcija bus pasirinkta, anot jo, dar anksti pasakyti.
„Tokie infrastruktūriniai objektai kaip uostas – turi augti. Ar tai būtų išorinis uostas, ar pietinės dalies vystymas, ar esamų teritorijų plėtra – esu už uosto plėtrą. Koks geriausias variantas – šiandien mes nediskutavome“, – teigė ministras.
Pasak Klaipėdos uosto vadovo Arvydo Vaitkaus, ruošiamo bendrojo plano skeptikai sako, kad Lietuvai pakanka tokio uosto, koks jis yra dabar. „Uoste nėra nulinės fazės: arba kyli, arba leidiesi. Turime turėti tokius planus, kad galėtume augti“, – teigė A.Vaitkus.
Uosto vadovas patikino, kad į pateiktas pastabas bus atsižvelgta. „Miesto pozicija mums yra labai svarbi“, – pridūrė jis po susitikimo su ministru.
Klaipėdos uosto bendrojo plano SPAV sukritikavo uostamiesčio savivaldybė, esą uosto plėtra nėra suderinta su miesto poreikiais, o ataskaitoje yra nemažai netikslumų. Prašoma pakartotinai pristatyti dokumentą miesto tarybai.
Galutinius taškus, koks plėtros planas bus pasirinktas, sudėlios Vyriausybė. Viliamasi, kad tai padaryti pavyks dar šiais metais.
