Įstatymo pakeitimas aktualus ir iš Seimo per apkaltą 2010 metais pašalintam Linui Karaliui, kuris Seimo rinkimuose galės dalyvauti jau 2016 metais.
Už tai, kad po apkaltos į Seimą kandidatuoti būtų draudžiama vos ketverius metus balsavo 66 parlamentarai, 8 Seimo nariai buvo prieš, 23 susilaikė.
Už įstatymą balsavo visi „tvarkiečiai“, „darbiečiai“ liberalcentristai, Liberalų sąjūdžio atstovai ir Seimo pirmininkė konservatorė Irena Degutienė. Socialdemokratų balsai pasisakant „už“ ir susilaikant pasiskirstė maždaug perpus, o dauguma konservatorių balsavo prieš arba susilaikė.
Reiktų keisti Konstituciją
Dalis Seimo narių ir priėmus įstatymą abejoja, ar norint atverti kelią atgal į Seimą apkaltos būdu pašalintiems asmenims, pakanka vien įstatymo pakeitimo. Jų nuomone, tam būtina Konstitucijos pataisa. Todėl artimiausiu metu grupė tiek pozicijos, tiek opozicijos atstovų ketina kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis išaiškintų, ar toks įstatymas nepažeidžia Konstitucijos.
Seimo nariai baiminasi, kad gali susidaryti tokia situacija, kad Konstitucinis Teismas sprendimo nepriims keletą metų, paskui nuspręs, kad įstatymas pagrindiniam šalies įstatymui prieštarauja, o per tą laiką į Seimą pateks ar Linas Karalius, ar Rolandas Paksas. Tuomet esą kiltų klausimas, ar jo išrinkimas būtų teisėtas.
„Man gaila Rolando Pakso, bet šiuo atveju turėjo būti keičiama Konstitucija“, – įsitikinęs socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis.
Savo ruožtu „Tvarkos ir teisingumo“ partijos atstovas Valentinas Mazuronis sako, kad apie Konstitucijos keitimą kalba tik tie, kurie baiminasi R.Pakso sugrįžimo.
Lygino ir su santuoka, ir su medžiokle
Svarstydami įstatymo pakeitimą, Seimo nariai posėdžių salėje ėmėsi kiekvienas sau artimų palyginimų. Štai konservatorius Kęstutis Masiulis sakė, kad politiko priesaika yra tas pats kaip bažnytinė santuoka: kartą sulaužius, antrą kartą nebeturėtų būti prieinama.
„Priesaika yra tas pats kaip bažnytinė santuoka: jei susituokei prieš Dievą, tai susituokei. Antrą kartą tu sunkiai prieš Dievą gausi šliūbą. Čia lygiai tas pats. Jeigu pažeidei priesaiką, tai pažeidei“, – Seimo salėje sakė K.Masiulis aiškindamas, kad dabar Seimas sudarė sąlygas priesaiką laužyti kas kelerius metus.
Tuo tarpu jam prieštaravęs socialdemokratas Bronius Bradauskas apie įstatymą pasisakė palyginimais, susijusiais su savo pomėgiu.
„Pasakysiu kaip senas medžiotojas. Nežinau nė vieno šuns, kuris įsikandęs šerną laikytų penkis metus. Pasirodo, Seime yra tokių Seimo narių , kurie įsikandę auką nori laikyti penkis ir 20 metų“, – teigė B.Bradauskas.
Už ketverių metų įstatymo projektą pasisakęs liberalsąjūdietis Erikas Tamašauskas tvirtino, kad ketverių metų termino draudimui visiškai pakanka, nes realiai jis reiškia, kad politikas kandidatuoti į Seimą negalės dvi kadencijas iš eilės.
R.Paksas rinkimuose dalyvaus
„Tvarkos ir teisingumo" partijos lyderis Rolandas Paksas ne kartą yra tvirtinęs, kad Seimu atvėrus kelią jam vėl dalyvauti Lietuvos parlamento rinkimuose, jis atsisakytų geriau apmokamo Europos parlamento nario mandato.
Trečiadienį paaiškėjo ir galimas R.Pakso priešininkas vienmandatėje apygardoje. Vienas aktyviausių apkaltos R.Paksui skandalo figūrų, tuometinis Valstybės saugumo vadovas Mečys Laurinkus pareiškė būtinai kandidatuosiąs į Seimą toje apygardoje, kurioje savo kandidatūrą kelsiąs ir R.Paksas.
Norėjo drausti ilgiau
Pirminiu projektu Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas buvo numatęs 8 metų draudimo terminą, tačiau pagrindinis projektą svarstęs Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas nusprendė jį trumpinti iki 4 metų.
Iki šiol Seimo rinkimų įstatymas numatė, kad asmuo, kurį parlamentas apkaltos proceso tvarka pašalino iš pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą, iš viso daugiau niekada negali kandidatuoti į parlamentą. Tokį reguliavimą keisti nurodė Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT), konstatavęs, kad ribojimas kandidatuoti į parlamentą visam gyvenimui esantis neproporcingas.
