Apie tai, kad jau rengiami dokumentai partijų susijungimui, 15min patvirtino Žemaitijos partijos pirmininkas Romualdas Miceika.
„Yra planų. Kovo pabaigoje vyks susijungimas. Smulkmenų dar yra įvairiausių, bet baigiame apkalbėti viską. Iš principo buvo toks pokalbis, yra tokios mintys, ruošiami dokumentai. Sąlygų susijungimo dar negaliu pasakyti. Bus susirinkimas, konferencija, kaip ten sakė, ir spręsime. Ką liaudis pageidaus, negaliu už kiekvieną atsakyti“, – sakė jis.
Kovo pabaigoje vyks susijungimas, – sakė R.Miceika.
R.Miceika skaičiavo, kad šiuo metu Žemaitijos partijoje yra 1148 nariai. Partija buvo įkurta 2009-ųjų liepą, tačiau net nebandė dalyvauti Seimo rinkimuose 2012-aisiais.
Anksčiau šiai partijai vadovavo Vaclovas Vasiliauskas. Kol kas jis partijos pirmininku registruotas ir Teisingumo ministerijos duomenų bazėje. Tačiau R.Miceika aiškina, kad neseniai perėmė partijos vairą, tad kol kas visų dokumentų nesutvarkė.
„Tvarkiečiai“ neišsiduoda
Tačiau „tvarkiečiai“ apie partijos restruktūrizaciją kalba ne taip atvirai. Partijos pirmininkas Rolandas Paksas pripažįsta, kad nuo metų pradžios kviečia visus norinčius piliečius, visuomenininkus ir partijas jungtis, tačiau tikino, kad konkrečių planų dar nėra.
„Kaip čia taip tiksliai pasakyti? Kovo 19 dieną tikrai turėsime kongresą, tai taip. Kvietimas prieš keletą savaičių išėjo visiems, kurie dar suinteresuoti nacionaline valstybe, tautos ateitimi, ar tai pavieniai asmenys, ar asociacijos, organizacijos, junginiai, tai irgi taip. Ar tarp jų bus ir politinių partijų? Nežinau. Tikrai nežinau. Gal bus, bet 99 proc., kad ne“, – 15min sakė R.Paksas.
Ar tarp jų bus ir politinių partijų? Nežinau. Tikrai nežinau. Gal bus, bet 99 proc., kad ne, – sakė R.Paksas.
Anot jo, kol kas su jokia partija „Tvarka ir teisingumas“ net nenori jungtis, nes politinės partijos yra pernelyg susiskaldžiusios, negausios, nevieningos.
„Prisijungus tas partijas galima turėti daugiau problemų negu naudos“, – skaičiavo R.Paksas.
Pasak jo, kongrese „gali iššokti viena, kita ar trečia partija, kuri norės prisijungti“, bet jis esą nėra labai optimistiškai nusiteikęs jų atžvilgiu.
„Jeigu būtų pasirinktas Darbo partijos kelias jungtis su jaunimo lyga, tai čia mes galime per savaitę tą padaryti, bet aš nemanau, kad jis yra reikalingas“, – pareiškė R.Paksas.
Tą patį tvirtino ir „Tvarkos ir teisingumo“ partijos frakcijos seniūnas Seime Petras Gražulis bei partijos atsakingasis sekretorius Kęstas Komskis.
Jie pripažino, kad įvairių kalbų apie galimus „Tvarkos ir teisingumo“ partijos susijungimus su mažesnėmis politinėmis jėgomis girdėjo, tačiau tvirtino, kad jokių realių jungtuvių planų nėra.
„Dabar jokių planų nėra. Čia daug kas dabar kalba, nes įstatymas įsigaliojo, kad reikia partijai 2 tūkst narių, o ne tūkstančio. Tai visos tos mažosios partijos kalbėjo su visais. Tačiau dabar jungimosi jokio nėra“, – sakė P.Gražulis.
R.Paksas nuosprendį giria
„Tvarkos ir teisingumo“ partijos pirmininkas R.Paksas neslėpė, kad jį nudžiugino pirmadienį paskelbtas Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas išteisinti juridinį asmenį Darbo partiją juodosios buhalterijos byloje, remiantis tuo, kad restruktūrizuotas darinys negali atsakyti už savo pirmtaką.
Taip pat R.Paksas apsidžiaugė, kad Darbo partijos garbės pirmininkas Viktoras Uspaskichas ir kiti bylos kaltinamieji buvo nuteisti tik už apgaulingą buhalterijos tvarkymą ir atsipirko tik baudomis.
Pasak R.Pakso, šis sprendimas rodo, kad „politinių užsakymų sezonas“ Lietuvoje baigiasi.
„Vakarykštis teismo sprendimas parodė, kad Lietuvoje išliko sveiko prado, išliko žmonių, kurie turi stuburą, ir visą laiką sakiau, kad šita byla turi politinio užsakymo skonį. Ir laikas baigti tokius dalykus, nes, kai atidarome Pandoros skrynią, tai nebelieka nei ribų, nei pasirinkimo. Visi tik grimztame. Manau, kad teismo sprendimas yra geras žingsnis, kad Lietuvoje būtų daugiau teisingumo“, – kalbėjo R.Paksas.
Manau, kad teismo sprendimas yra geras žingsnis, kad Lietuvoje būtų daugiau teisingumo, – vertino R.Paksas.
Darbo partijai, kaip juridiniam asmeniui, dar 2006-aisiais metais buvo pareikšti įtarimai dėl nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo.
Konstitucinis Teismas tuomet išaiškino, kad juridinis asmuo gali būti kaltinamuoju.
Tačiau tiek Vilniaus apygardos teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė, kad Darbo partija nėra kalta juodosios buhalterijos byloje nėra kalta, nes 2013-aisiais ji restruktūrizavosi susijungdama su anksčiau įkurta „dukterine“ Leiboristų partija.
Sulaukė įtarimų
Panašioje situacijoje šiuo metu yra atsidūrę „tvarkiečiai“. Praėjusių metų gruodžio 30 dieną Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdybos pareigūnai įtarimus dėl prekybos poveikiu ir pinigų plovimo pateikė partijai „Tvarka ir teisingumas“.
Įtarimai politinei partijai, kaip juridiniam asmeniui, pateikti atliekant 2014 m. pabaigoje pradėtą didelės apimties ikiteisminį tyrimą dėl prekybos poveikiu, kurioje, be partijos, yra dvylika įtariamųjų.
STT skelbia, kad atliekant tyrimą surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad nusikalstamos veikos buvo vykdomos siekiant neteisėtos naudos partijai.
Įtariama, kad iš viso už pažadus ir susitarimus dėl poveikio, vykdant skirtingus viešuosius pirkimus, partijos „Tvarka ir teisingumas“ naudai priimta didesnė nei 1,3 mln. litų (apie 377 tūkst. eurų) kyšių suma.
Bandė jungtis su Darbo partija
Ironiška, kad įtarimų sulaukusi „Tvarka ir teisingumas“ 2013-aisiais pati galėjo tapti gelbėjimosi ratu Darbo partijai juodosios buhalterijos byloje. 2013-aisiais Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas ir „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas Rolandas Paksas visai rimtu tonu kalbėjosi apie partijų jungtuves.
Tačiau suderinti dviejų partijų lyderių politinių ambicijų tąkart nepavyko ir Darbo partija pasuko lengvesniu keliu susijungdama tik su savo pačios 2008-aisiais įkurta „dukterine“ Leiboristų partija.
Šios jungtuvės išgelbėjo Darbo partiją nuo nuosprendžio juodosios buhalterijos byloje, nes tiek Vilniaus apygardos teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad restruktūrizuota partija negali atsakyti už vienos iš pirmtakių nusikaltimus.
„Tvarka ir teisingumas“ pastaruoju metu aktyviai ieško, kas nuo kaltės galėtų išgelbėti ją. Iš pradžių kalbėta apie sąjungą su Artūro Zuoko Lietuvos laisvės sąjunga, tačiau šie planai subliuško.
Paskui ketinta susijungti su Lietuvos liaudies partija. Tačiau ir šis planas neišdegė. Lietuvos liaudies partijos pirmininkas, buvęs Seimo narys Andrius Šedžius į valdančiajai koalicijai priklausančią partiją „Tvarka ir teisingumas“ perėjo ne su visa partija, o tik su 1,2 tūkst. jos narių iš 2,6 tūkst.
