Sostinės sporto klubuose įrengtose pirtyse sunku rasti tikrų lietuviškos pirties atributų – vantų, medaus, trynimosi žolelėmis. Tai esą verslininkams sukelia daug problemų, todėl atsiranda supaprastintas „miestietiškos“ pirties variantas.
„Mes taikome į miestiečius, kurie ateina pasišildyti. Vantos, medus, kai jais naudojasi tūkstančiai žmonių, būtų nehigieniška“, – sakė bendrovės „Neo Aljansas“, valdančios sporto klubus „Impuls“, rinkodaros ir pardavimų vadovė Svetlana Kavina.
Sporto klubuose prie baseinų ir pirčių rudeniop visada driekiasi žmonių eilės. „Moterims svarbu pasikalbėti, vyrai dažniau pasivaržo „kas ilgiau iškęs“, tai bendravimas, kurio žmonėms reikia“, – aiškino „Pirties akademija“ vadovas Rimas Kavaliauskas.
Pašnekovas pasakojo, kad sporto klubų pirtys labiau mėgstamos pavienių lankytojų, kompanijos dažnai ieško netoli Vilniaus esančių nuomojamų sodybų su pirtimis.
„Kainos tikrai nekanda, netoli Vilniaus galima rasti pirčių už 150 Lt vakarui“, – atskleidė R.Kavaliauskas.
Specialistas pataria pirtį užsisakyti anksčiau, nes dauguma jų būna iš anksto rezervuotos.
Naujų pojūčių ieškantys miestiečiai gali rinktis ir turkiškas, druskos, infraraudonųjų spindulių pirtis. Norintys gali ateiti pasikaitinti nuogalių pirtyje.
„Pirtis siejama su kūno laisve, todėl nieko ypatingo, kai visi kartu kaitinasi nuogi, nėra“, – pasakojo Laisvo kūno kultūros klubo vadovė Valė Startaitė.
Nuogaliai savo pirtyje nelaukia suprantančių jų kvietimą dviprasmiškai.
„Tai ne svingerių pirtis, tuos, kurie vaikšto po pirtį su erekcija, išprašome lauk“, – paaiškino V.Startaitė.
Susirenkantieji nuogaliai už pirtį moka 10-20 Lt.
Iš tarybinių laikų pirtims prigijo „rusiškos“ pirties pavadinimas, nors ji niekuo nesiskiria nuo tradicinės lietuviškosios garinės pirties.
„Vargu ar kokiame rusiškame kaime prie Baikalo ežero rastumėte kažką naujo, ko senovėje nenaudojo lietuviai. Mūsų pirtis turtinga medaus procedūromis, masažais – to neturi nė saunomis garsėjantys suomiai“, – pasakojo „Pirties akademija“ vadovas R.Kavaliauskas.
Specialistai sako, kad pirtyje žmonės atsipalaiduoja, pailsi bei pabendrauja, o nuogumas esą išlaisvina iš kompleksų.
Pirčių žinovas R.Kavaliauskas pastebi, kad neretai žmonės sąvoką „atsipalaiduoti“ pirtyje tapatina su alkoholiu, kuris pirties žinovų čia nepageidaujamas. Vietoje alkoholio patariama vartoti specialias žolelių arbatas, sultis.
„Bokalas alaus po pirties nieko blogo nepadarys, tačiau stiprieji gėrimai gali atvesti iki nelaimės“, – aiškino R.Kavaliauskas.
Viešosios pirtys
Pigiai norintys nusimaudyti miestiečiai naudojasi praeityje itin populiariomis viešosiomis pirtims. Sostinėje yra viena tokia pirtis, skirta socialiai remtiniems asmenims.
„Yra planų įrengti ir daugiau viešųjų pirčių, tačiau nesame tikri, ar jų reikia. Vargu ar vidutines pajams gaunantis žmogus į jas eitų“, – aiškino savivaldybės Socialinių reikalų departamento vadovas Regimantas Paulionis.
Sostinėje reikėtų maždaug 4 viešųjų pirčių, kur maudytis galėtų visi miestelėnai. Sovietmečiu tokių mieste buvo apie 12.
Griežti reikalavimai
Pirtims taikomi griežti higienos reikalavimai. Pirtis turi būti gerai vėdinama, nuolat valoma. Verslininkai guodžiasi, kad tai sunku užtikrinti esant dideliems klientų srautams.
„Prakaitas turi būti nuvalomos ne tik nuo grindų, bet ir sienų bei lubų. Pirtyje turi kabėti termometras, kaitinimo katilas atitvertas apsaugine tvorele“, – vardijo Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistė Aušra Matevičienė.
Specialistės steigimu, itin svarbi pirtyje durų atsidarymo kryptis – jos turi atsiverti į išorę.
„Buvo ir skaudžių nelaimingų atvejų, kai žmogui pasidarė bloga, bet jis nesugebėjo atitraukti durų ir mirė“, – pasakojo A.Matevičienė.
Daktarė žmonėms, turintiems problemų su širdimi, prieš einant į pirtį pataria būtinai pasikonsultuoti su medikais.
