Sekite 15min Google
Paskutinė balsavimo diena
Rusija ketvirtadienį paskelbė prie pat sienų su Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija savo teritorijoje įrengsianti 10 papildomų balsavimo punktų. Jie skirti šiose ES šalyse gyvenantiems Rusijos piliečiams, kurie balsuoti vyktų per sieną. Keturi punktai numatyti Kaliningrado, penki – Pskovo, vienas – Leningrado srityje.
Dėl karo Ukrainoje Maskvos santykiai su kaimyninėmis ES valstybėmis įšalę, tačiau balsavimas Rusijos ambasadose nėra uždraustas. Dalis Lietuvoje gyvenančių Rusijos piliečių sekmadienį savo balsą atiduoda ambasadoje Vilniuje.
Sekmadienį į Rusijos ambasadą Vilniuje balsuoti atvyko ir kalėjime nužudyto Aleksejaus Navalno bendražygis, Lietuvoje gyvenantis žurnalistas Dmitrijus Nizovcevas.
Po balsavimo kalbėdamas su 15min jis teigė, kad net ir valdžios kontroliuojamuose rinkimuose verta pasinaudoti galimybe balsuoti prieš „Vieningąją Rusiją“.
„Net jeigu balsuotų tik Kirijenka, Volodinas ir Putinas prie savo neveikiančio kompiuterio, jie vis tiek pripažintų rinkimus teisėtais. O mes turime galimybę bent jau palikti pėdsaką jų protokoluose, jų rezultatuose“, – 15min sakė jis.
Pasak D.Nizovcevo, Kremliui svarbūs konkretūs „Vieningosios Rusijos“ rezultatai, o „Protingasis balsavimas“ suteikia galimybę sutrukdyti pasiekti norimus rodiklius. Kad ši taktika valdžiai nepatogi, jis sprendžia ir iš raginimų nesinaudoti opozicijos rekomendacijomis bei jas menkinančių žinučių valdžiai palankiuose „Telegram“ kanaluose.
Žurnalistas pripažino, kad tarp rekomenduojamų kandidatų yra ir tokių, kurių pažiūroms pats nepritaria. Tačiau šios strategijos tikslas, jo teigimu, – atimti balsus iš valdančiosios partijos.
„Pats viename valdžiai palankiame „Telegram“ kanale užtikau skelbimą: „Žiūrėkite, ten irgi yra stalinistų.“ Tai nustebino! Nuo 2019 metų taip balsuojame – už stalinistus, už visokius niekšus, kad tik ne už „Vieningosios Rusijos“ atstovus“, – kalbėjo D.Nizovcevas.
Paklaustas, ar tikisi sąžiningesnio balsų skaičiavimo ambasadoje, pašnekovas atsakė galintis tik viltis. Jis prisiminė ankstesnius Dūmos rinkimus, kai pats ir kiti užsienyje balsavę opozicijos rėmėjai palaikė rekomenduotą kandidatą iš Rusijos liberalų demokratų partijos.
„Gal jiems nurodyta skaičiuoti ambasadų balsus, kad žinotų, kokios nuotaikos užsienyje, o gal tiesiog neužtenka pajėgumų dar ir čia keisti balsus. Vis dėlto tai nėra taip paprasta. Todėl vilties, kad suskaičiuos sąžiningai, yra“, – svarstė jis.
Opozicijos ginčų dėl dalyvavimo rinkimuose D.Nizovcevas nelaiko įrodymu, kad susitarti neįmanoma. Bendrą Julijos Navalnajos ir Maksimo Kaco kreipimąsi jis vertino kaip susitarimą dėl konkretaus tikslo.
„Tai buvo ne tiek susivienijimas, kiek pareiškimas: turime bendrą tikslą, kovojame dėl to paties. Šie rinkimai parodė, kad dėl didesnio tikslo vienytis galima ir reikia“, – sakė žurnalistas.
Į ambasadą neis, nes bijo dėl savo gyvybės
Prie Rusijos ambasados protestuoti atėjęs Aleksandras sakė jos slenksčio neperžengsiantis – baiminosi, kad iš pastato gali nebeišeiti. Iš Kamčiatkos kilęs vyras teigė, kad Rusijoje paskelbta jo federalinė paieška.
„Į ambasadą neisiu, nes man negalima. Neturiu dokumentų, esu federalinėje paieškoje. Turiu pagrindo baimintis dėl savo gyvybės“, – 15min sakė jis.
Paklaustas, ar iš tiesų manė, kad įėjęs į ambasadą gali iš jos nebeišeiti, Aleksandras atsakė: „Taip. Pasaulyje yra buvę tokių precedentų, be to – nematau prasmės ten eiti. Tai nieko nepakeis.“
Tokį sprendimą pašnekovas siejo ir su ankstesne patirtimi. Jo pasakojimu, 2014 metais dėl paso reikalų teko apsilankyti Rusijos ambasadoje Kyjive. Po šio vizito jis nusprendė, kad, kol Rusiją valdo V.Putino režimas, į šalies diplomatines atstovybes daugiau neis.
Tačiau protestuoti prie ambasados Aleksandras teigė matantis prasmę. Jo įsitikinimu, net ir nedidelis susirinkusiųjų būrys rodo, kad pasipriešinimas nesibaigė.
„Nesvarbu, kiek žmonių – penki ar septyni. Jei yra pradžia, bus ir ateitis“, – kalbėjo jis.
Pašnekovas atskyrė dalyvavimą proteste nuo paties balsavimo – jo vertinimu, režimą legitimuoti padėjo biuletenyje atiduotas balsas, o ne atėjimas prie ambasados. Šiuos rinkimus jis vadino V.Putinui ir jo politiniams sąjungininkams naudingu ritualu.
Aleksandras sakė palaikantis „Jabloko“, nors šios partijos sąrašo rinkimų biuletenyje nebuvo. Paramos jai demonstravimą užsienyje jis laikė galimybe viešai išsakyti poziciją, kurios Rusijoje laisvai reikšti negalėtų.
Tikisi, kad padėtis pasikeis – ir Lietuvoje
Prisistatyti nepanoręs rinkėjas pasakojo Lietuvoje gyvenantis jau kelis dešimtmečius, o pasaulio naujienas sekantis per Rusijos televizijos kanalus „Rossija 1“ ir NTV.
Paklaustas, kaip jas žiūri Lietuvoje, paaiškino turintis palydovinę lėkštę. Pokalbyje raginimus gyventi taikiai lydėjo priekaištai Vakarams ir Rusijos televizijose kartojami teiginiai.
Vyras sakė į ambasadą balsuoti atėjęs nepaisydamas sveikatos problemų po operacijos. Savo pasirinkimą jis siejo su noru, kad Lietuva atkurtų santykius su Rusija ir Baltarusija.
„Atėjau atiduoti balso už tai, kad Lietuvos, Rusijos ir kitų valstybių, Baltarusijos santykiai būtų visiškai taikūs“, – sakė pašnekovas.
Tačiau konkrečios partijos, už kurią balsavo, jis neįvardijo.
„Už taiką visame pasaulyje“, – atsakė vyras. Paprašytas patikslinti, kalbėjo apie „gerą valdžią“ Lietuvoje ir Rusijoje, augančią ekonomiką bei atnaujintą prekybą.
„Kad čia vėl tekėtų dujos, nafta, būtų vežamos malkos, mediena, kaip anksčiau“, – vardijo jis.
Pašnekovas kritikavo Vokietijos brigados dislokavimą Lietuvoje. Pasakojo gyvenantis netoli poligono ir parduotuvėje sutinkantis užsienio karių, kurie, jo teigimu, taip pat nori taikos.
„Kam čia vokiečiai? Kam to reikia?“ – klausė vyras.
Paklaustas apie karo pabaigą, rinkėjas tvirtino jos norintis, tačiau kartu ragino atsižvelgti į tai, ką vadino karo pradžios priežastimis. Atsakomybę jis siejo su ekonominiais nesutarimais ir nutrūkusia prekyba, o Rusijos sprendimo įsiveržti į Ukrainą neįvardijo.
Vyras taip pat kartojo nepagrįstą teiginį, esą Vokietija kartu su ukrainiečiais susprogdino „Nord Stream“ dujotiekį, ir menkinamai atsiliepė apie Ukrainos prezidentą.
Kalbėdamas apie savo informacijos šaltinius, pašnekovas aiškino žiūrintis Rusijos televizijų naujienas, o interneto išjungimus Rusijoje teisino būtinybe apsisaugoti nuo dronų.
„Žiūriu „Rossija 1“, NTV“, – sakė jis ir patvirtino, kad šiuos kanalus priima palydovine antena.
Nors abejojo savo balso įtaka, dalyvavimą rinkimuose vyras vadino pareiga. „Žinau, kad mano balsas galbūt nieko nenulemtų, bet tai mano pareiga“, – teigė jis.
Paklaustas, ar nenorėtų grįžti į Rusiją, pašnekovas pareiškė, kad jam jau 84 metai, o tai reikškia, kad kraustytis jis jau per senas, taip pat papasakojo apie Lietuvoje praleistą gyvenimą: čia baigė mokyklą, vedė, čia palaidota jo mama ir artimieji.
„Čia mano žmona, čia baigiau mokyklą, susituokiau“, – kalbėjo balsuoti atėjęs senjoras.
Norėjo parodyti vaikui kaip atrodo rinkimų farsas
Septyniolika metų Lietuvoje gyvenantis Aleksandras prie ambasados atėjo, kaip pats aiškino, dėl vaiko – norėjo parodyti, kaip atrodo rinkimai. Pats vyras teigė nebalsavęs ir neslėpė nusivylimo visu procesu.
„Aš šitą reikalą ignoruoju“, – sakė jis.
Pasak Aleksandro, iki aštuonioliktojo gimtadienio jo vaikui šiuo metu likę du mėnesiai. Apsilankymą ambasadoje vyras pavadino proga susipažinti su tuo, kaip vyksta balsavimas.
„Tiesiog parodyti, kaip visa tai atrodo. Pats nebūčiau atėjęs“, – kalbėjo pašnekovas. Jis pridūrė ir ankstesniuose rinkimuose nedalyvavęs.
Paklaustas, ar pats atėjimas neprisidėjo prie valdžiai reikalingo rinkėjų aktyvumo, Aleksandras rinkimus įvertino griežtai.
„Manau, kad visa tai visiška nesąmonė. Pats ten neičiau, nes man visa tai atgrasu“, – sakė jis.
Vyras netikėjo ir tuo, kad ambasadoje balsai galėtų būti suskaičiuoti sąžiningiau nei pačioje Rusijoje. „Visiškai ne“, – atsakė jis.
Opozicijos raginimai išsiskyrė
Kai partijai „Jabloko“ – vienintelei partijai, kuri ketino dalyvauti „rinkimuose“ su antikarine pozicija – buvo uždrausta dalyvauti „rinkimuose“, V.Putinas viešai paragino Rusijos žmones eiti balsuoti ir taip pareikšti paramą Rusijos karui prieš Ukrainą.
„Jūsų pasirinkimas ir valia dar kartą parodys, kad milijonai žmonių palaiko mūsų karius, kad esame vieninga tauta, ginanti bendras vertybes, istorinę atmintį ir meilę tėvynei“, – pareiškė V.Putinas.
Susiskaldžiusios Rusijos opozicijos atstovai, daugiausia gyvenantys tremtyje, siūlo keletą variantų, kaip Rusijos piliečiai gali pasinaudoti „rinkimais“, kad išreikštų savo nepasitenkinimą V.Putino režimu ir Rusijos nusikalstamu karu prieš Ukrainą.
Jų vertinimu, nors rinkimai Rusijoje yra iš anksto surežisuotas spektaklis, visuomenė vis dar turi galimybių išreikšti savo nepasitenkinimą.
Opozicijos politikai Julija Navalnaja ir Maksimas Kacas pirmą kartą paskelbė bendras balsavimo rekomendacijas.
Vienmandatėse apygardose jie ragina palaikyti kandidatus, turinčius, jų vertinimu, daugiausia galimybių įveikti valdančiosios „Vieningosios Rusijos“ atstovus, o balsuojant už partijų sąrašus – rinktis kitą partiją, galinčią peržengti 5 proc. slenkstį. Anksčiau atskirai veikę opozicionieriai šį susitarimą pavadino „nelengvu kompromisu“.
„Jabloko“ siūlo kitą kelią: kadangi partijos nėra sąrašų biuletenyje, ragina jį sugadinti pažymint du langelius, o vienmandatėse apygardose neremti kitų partijų kandidatų. Jos pirmininkas Nikolajus Rybakovas J.Navalnajos ir M.Kaco strategiją pavadino „manipuliacija“, galinčia paskatinti balsuoti už su karu ir represijomis susijusius politikus.
Lietuvoje veikiantis Laisvosios Rusijos forumas dar prieš rinkimus išplatino pareiškimą – jame ragina kitus opozicijos atstovus neagituoti už dalyvavimą rinkimuose.
Forumo tarybos vertinimu, užsienyje gyvenančių Rusijos piliečių balsavimas padeda legitimuoti Kremliaus režimą, o būnant saugioje emigracijoje nurodinėti Rusijoje likusiems žmonėms, kaip elgtis, nederama.
Taryba taip pat paragino užsienio valstybes nepripažinti rinkimų rezultatų, pabrėždama, kad balsavimas vyksta ir okupuotose Ukrainos teritorijose, o jame dalyvauja tik karą remiančios partijos.
Prie Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) veikiančios Rusijos demokratinių jėgų platformos atstovai balsavimą pavadino „fiktyviais rinkimais, po kurių atsiras fiktyvus parlamentas“.
Jų teigimu, naujoji Valstybės Dūma neturėtų būti pripažinta demokratiškai išrinkta ar teisėta Rusijos žmonių atstove.
Paskutinę rinkimų dieną – daugybė pažeidimų
Iš įvairių Rusijos regionų plūsta pranešimai apie į balsavimo apylinkes neįleidžiamus partijų stebėtojus – skelbiama ne apie pavienius incidentus, o apie šimtus tokių atvejų.
Vien Leningrado srityje, regiono deputato Ivano Apostolevskio teigimu, stebėti rinkimų neleista 279 Rusijos komunistų partijos (KPRF) atstovams.
Permėje šios partijos ir „Jabloko“ stebėtojai neįleisti esą pritrūkus vietų, o Sachaline KPRF stebėtojui, savo automobiliu sekusiam į išvažiuojamąjį balsavimą vykstančią komisiją, kelią užtvėrė visureigis.
Pranešama ir apie policijos veiksmus – Sankt Peterburge, „RusNews“ duomenimis, sulaikomas „Jabloko“ stebėtojas neteko sąmonės.
Jokio skaidrumo – jokios rizikos
Kremliui užgniaužus karo kritiką, tikroji opozicija rinkimuose nedalyvauja, o V.Putino „Vieningosios Rusijos“ dauguma Valstybės Dūmoje laikoma užtikrinta.
Šiuose rinkimuose nėra jokių nepriklausomų stebėtojų. Viena žinomiausių organizacijų „Golos“ paskelbta neteisėta, kaip ir kitos, o tarptautinėms organizacijoms neleidžiama jau ne vienus metus. Todėl neabejojama, kad bus pasitelktas visas rezultatų klastojimo metodų arsenalas.
Maskva nepakvietė visavertės ESBO rinkimų stebėjimo misijos – balsavimas vyks be šios organizacijos nepriklausomo tarptautinio vertinimo.
Kelios partijų pavardės biuletenyje savaime nereiškia tikros politinės konkurencijos. Viešai karui prieštaraujantys žmonės rizikuoja sulaukti baudų, baudžiamojo persekiojimo ar būti pašalinti iš politinio gyvenimo. Nuo 2024 metų „užsienio agentais“ paskelbti asmenys negali kandidatuoti rinkimuose, kol šis statusas nepanaikintas.
Valdžios įtaka didžiausiems Rusijos televizijos kanalams ir kitoms žiniasklaidos priemonėms riboja opozicijos galimybes pasiekti rinkėjus. ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (ODIHR) stebėtojai per ankstesnes rinkimų kampanijas nustatė, kad prezidentui ir valdžios atstovams teko 70–90 proc. valstybinių televizijų politinio turinio.
Rugsėjo 18–20 dienomis 33 Rusijos regionuose, kuriuose gyvena apie 48,4 mln. rinkėjų, balsuoti galima ir internetu. Nesant nepriklausomos tarptautinės stebėsenos, balsavimo procedūrų, biuletenių saugojimo ir elektroninės sistemos priežiūra iš esmės lieka pačios Rusijos valdžios rankose.
Vienas Europos diplomatas naujienų agentūrai AFP teigė, kad nors rinkimai „iš esmės fiktyvūs“, tai yra „ritualas, kurį Kremlius laiko būtinu“, todėl sieks „užtikrinti didelį rinkėjų aktyvumą“.
Net jei rezultatai „nulemti iš anksto“, balsavimas vis tiek turi reikšmės, teigė emigracijoje gyvenantis Rusijos politologas Nikolajus Petrovas.
„Kaip ir Sovietų Sąjungos laikais, rinkimai turi parodyti piliečių lojalumą“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.
