„Derybos iš tikrųjų buvo ir yra sudėtingos, tačiau šiuo metu, ką šiandien gavome, ta informacija yra tokia, kad šis biudžetas yra krašto apsaugos sistemos biudžetas, iš esmės atitinkantis projekciją, pateiktą Valstybės gynimo tarybos, kur sudėtos mūsų projekcijos: esamų pajėgumų išlaikymas, kariuomenės modernizacija – pasirašytų sutarčių vykdymas nuo oro gynybos ir visko, ko reikia divizijai, ir apie 25 proc. –nauji projektai, susiję ir su oro gynyba, ir su sausuma. Bet procesas dar nebaigtas, diskusija vis dar vyksta“, – žurnalistams trečiadienį sakė D.Šakalienė.
Laukia aštrios diskusijos
Ji sakė neabejojanti, kad aštrios diskusijos vyks ir Seime, netgi tarp valdančiųjų.
„Diskusija koalicijoj gali būti pakankamai aštri, nevyniokime į vatą. Galiu turbūt labai tiesiai pasakyti“, – tvirtino ministrė.
„Keturis ar penkis mėnesius buvo kvestionuojamas kiekvienas žingsnis, kuris buvo daromas iš mūsų pusės, ir sąmokslo teorijų, švelniai tariant, nevyniokime į vatą, netrūko. Dėl visų įsigijimų, dėl visų darbų, kurie buvo daromi krašto apsaugos sistemoje, tai ginklų, aš sakyčiau, pakankamai neblogą arsenalą turi koalicijos partneriai, kurie nėra tokie jau labai dideli krašto apsaugos, kariuomenės ir mūsų gerbėjai“, – pridūrė ministrė.
Divizijos išvystymui netrukdys
Ministrė pridūrė, jog biudžetas leis iki 2030 metų visiškai išvystyti sausumos pajėgų diviziją.
„Iš principo taip. Poreikis, koks buvo įvardintas, didžiąja dalimi tai atitinka (...). Biudžetas toks, kad su juo galime važiuoti“, – žurnalistams trečiadienį sakė D.Šakalienė.
„Ne, šiuo metu tokių duomenų neturime. Tam tikra dalis, kuri susijusi su, pavyzdžiui, poreikiais, kuriuos ir šiaip dengdavome, pavyzdžiui, su ginkluote, su VRM, tai žiūrėsime. Bet kuriuo atveju, tai yra irgi susiję su mūsų atsakomybe (...). Šiuo metu viskas yra skirta krašto apsaugos biudžetui“, – pridūrė ministrė, paklausta, ar biudžete suplanuotos ir dvigubos paskirties išlaidos, kurios turėtų būti kitų ministerijų dispozicijoje.
Gynybai nuo dronų trūksta
Vis dėlto, anot D.Šakalienės, numatomi asignavimai neatliepia papildomo finansavimo poreikio, skirto užtikrinti geresnę oro gynybą nuo dronų. Toks poreikis reikštas vasarą po kelių su bepiločiais orlaiviais susijusių incidentų.
„Bet žiūrėsime, nes, kaip ir visi žinote, metų eigoje tam tikrus įsigijimus darant kartais yra galimybė sukeisti vietomis, kartais tiesiog yra galimybė kažkur sutaupyti“, – sakė politikė.
Įvyko nesusikalbėjimas?
Premjerė Inga Ruginienė ir finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas trečiadienį pranešė, kad gynybai kitų metų biudžete bus siūloma skirti 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) arba beveik 4,8 mlrd. eurų.
I. Ruginienė teigė, kad asignavimai skiriami pagal Krašto apsaugos ministerijos poreikius, bet juose bus numatytos lėšos ir kitiems, tiesiogiai su karinių pajėgumų plėtra nesusijusiems projektams, pavyzdžiui, į poligonus vedantiems keliams.
Visgi, anot premjerės, tai nepakenks pagrindiniams Lietuvos įsipareigojimams gynybos srityje, tai yra laiku išvystyti kariuomenės diviziją, įgyvendinti projektus, susijusius su NATO sąjungininkų priėmimu.
D.Šakalienė kartojo, jog šiuo metu ji „neturi duomenų, kad būtų planuojama neskirti „kietajai gynybai“ šio biudžeto“.
Klausiama, kodėl tuomet premjerė ir finansų ministras kalba kiek kitaip, ji sako, jog dėl konkrečių eilučių diskusijos greičiausiai dar vyks.
„Ar turėsime ginčų ir bandymų tam tikrą biudžeto dalį skirti išlaidoms, kurios nėra kietosios išlaidos, susijusios su gynyba – žiūrėsime“, – sakė ministrė.
Ar turėsime ginčų ir bandymų tam tikrą biudžeto dalį skirti išlaidoms, kurios nėra kietosios išlaidos, susijusios su gynyba – žiūrėsime.
Savo ruožtu opozicija ir kai kurie kiti politikai svarsto, kad „tikrasis“ krašto apsaugos finansavimas gali būti kiek žemiau 5 procentų, o į didesnį rodiklį bus įtraukiamas ir vidaus reikalų sistemos geresnis apginklavimas.
Kelta abejonių dėl to, jog nepasiekus bent 5-6 proc. BVP Lietuvai gali nepavykti įgyvendinti tikslo iki 2030 metų visiškai išvystyti sausumos pajėgų diviziją, rasti pakankamai pinigų oro gynybos stiprinimui.
