2012-01-12 21:17

Sausio 13-osios aukoms ir gynėjams pagerbti sostinėje uždegti laužai

Ketvirtadienio vakarą sostinėje suliepsnojo atminimo laužai, skirti pagerbti Sausio 13-osios aukoms ir gynėjams. Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo laisvės gynėjų garbei skambėjo peršautas Laisvės varpas, dainininkas Andrius Mamontovas susirinkusiesiems gyvai atliko dainą „Laužo šviesa“.
Prisimenami žuvusieji Sausio 13-ąją
Prisimenami žuvusieji Sausio 13-ąją. / Alfredo Pliadžio nuotr.

Atminimo ceremoniją gadino prastas oras: be paliovos pylė lietus, pūtė stiprus vėjas. Lietus užgesino visas aikštėje išdėliotas žvakutes, bet ne laužus.

Pasibaisėtinos oro sąlygos išgąsdino dalį į renginį atvykusių vilniečių ir miesto svečių, šie patraukė namo iškart po laužų uždegimo, tačiau didžioji dalis liko klausytis konservatorių patriarcho  Sąjūdžiui ir nepriklausomybės atkūrimą paskelbusiai Aukščiausiajai Tarybai vadovavusio Vytauto Landsbergio kalbos, kurioje jis daug dėmesio skyrė paskutiniam SSRS vadovui Michailui Gorbačiovui.

 „Jis vairavo milžinišką geležinę mirties mašiną. Tačiau ta geležinė mašina buvo silpnesnė, ir mes išlikome, o ana sulūžo ir nuėjo į istorijos šiukšlyną. Yra norinčių ją vis remontuoti ir remontuoti, gal dar kur nors paleisti“, – susirinkusiesiems kalbėjo V.Landsbergis.

Renginyje sutiktas vilnietis Edmundas 15min.lt pasakojo, kad paminėti žuvusiųjų atvyko užsimaukšlinęs tą pačią kepurę, su kuria prieš 21 metus stojo ginti parlamento.

„Kai buvo puolamas parlamentas buvau jo prieigose. Pačioje pradžioje nebuvo baisu, nes piktadarių daug nebuvo. „Jedinstvininkai“ bandė pasinaudoti žmonių nepasitenkinimu dėl kainų pakėlimo, kad paskui galėtų įsikišti kariuomenė“, – prisiminė jis.

Edmundo teigimu, jį skaudina tai, kad nemaža dalis Lietuvos gyventojų vis dar mano, kad Sovietų sąjungoje gyventi esą buvo geriau. „Jie yra akli. Tokius žmones, kurie taip kalba, reikėtų sugrąžinti į tą laikotarpį, kai nuėjus į parduotuvę galėjai nusipirkti arklio kanopų“, – sakė jis.

Su Edmundu į minėjimą atėjęs Algirdas 15min.lt sakė, jog jam svarbiausia, kad Lietuva atgavo nepriklausomybę ir išsaugojo savo kalbą. „Buvo Leonido Brežnevo sumanymas, kad visose organizacijose reikia kalbėtis rusiškai. O mes užaugę Lietuvoje, ir toks sumanymas davė priešingą efektą, visi pradėjome matyti, kad galima gyventi kitaip. Nejau rusams patiktų, jeigu juos kas okupuotų? Kaip jiems nepatiktų, taip ir mes nenorėjome būti okupuoti rusų“, – aiškino jis.

Vilnietė Jadvyga 15min.lt aiškino per kruvinuosius įvykius prie parlamento nebuvusi, tačiau gaudžiusi kiekvieną žinią apie tai, kas vyksta. „Niekaip negalėjau patikėti, kad ims žudyti žmones, visi buvome labai išsigandę, vienu momentu pagalvojau, kad jau viskas“, – sakė ji.

Nors Jadvyga smerkia sakančius, kad Lietuvai Sovietų sąjungoje buvo geriau nei dabar, tačiau tuo, kaip valdžia tvarkosi valstybėje, ji nėra patenkinta. „Keista, kad dar kažkam liežuvis apsiverčia sakyti, kad „prie ruso“ buvo geriau. Bet dabar pensininkams labai sunku išgyventi, nors pensijos  šiek tiek pakeltos, bet pagyvenę žmonės vis tiek vos išgyvena, būtų geriau, kad jiems valdžia ir visuomenė skirtų daugiau pagarbos“, – pridūrė Jadvyga.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą