Ingrida Šimonytė teigia, kad klimato kaita tai iššūkis, kuris pasaulio bendruomenę verčia imtis aktyvių veiksmų ieškant sprendimų ir nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu.
„Sprendimai sietini su dviem dalykais – pirma, tai taršos mažinimas, antra – tai prisitaikymo prie padarinių paieška. (...) Lietuvos atveju prisitaikymo priemonės dėl klimato kaitos visų pirma sietinos su įtakos žemės ūkiui, infrastruktūrai, mažinimu. Todėl svarbus ir iššūkius atliepiantis planavimas“, – sako politikė.
Gitanas Nausėda mano, kad klimato kaitos problemos neigimas jam primena kai kurių žmonių požiūrį į skiepus.
„Mokslininkų teigimu, būtent Baltijos šalys ir Suomija yra valstybės, kurias klimato kaita ilgalaikėje perspektyvoje paveikė labiausiai“, – sako jis.
Kandidatas mano, kad tikslai turėtų būti ambicingi.
„Ne viena Europos valstybė siekia atsinaujinančius energijos šaltinius naudoti 100 proc., manau, toks turėtų būti ir aiškiai išsakytas Lietuvos tikslas“, – teigia G.Nausėda.
