Pažink kandidatą
Daugiau
Savaitės klausimas
„Jeigu didelės viešosios paslaugos – bus dideli mokesčiai. Jei maži mokesčiai – daug ką turėsi pirkti iš savo kišenės. Ir tie pasirinkimai yra vienareikšmiški. (…) Čia viena didžiausių ne tik mūsų ekonomikos, bet ir mūsų politikos dramų.“
„Mūsų bėda – ta, kad politikai vis žada amžiną išganymą ir orų gyvenimą, kaip Vakarų Europoje. Pajamų perskirstymas, mano nuomonė, yra net ne pati svarbiausia biudžeto funkcija. Svarbiausia funkcija – mokėjimas už viešąsias paslaugas: švietimą, sveikatos apsaugą, infrastruktūrą, kitus dalykus.“
„Kai ponas Skvernelis sako, kad dabar duos 600 mln. tiems žmonėms, kurių pajamos pačios mažiausios, tai nereiškia, kad šitaip bus naikinamas skirtumas tarp mažiausias ir didžiausias pajamas gaunančių žmonių. Nes jei gaunantiems didesnes pajamas gerai seksis, ta nelygybė gali toliau didėti.“
„Nereikia piktintis, jei babytė krapus pardavinėja po eurą, kai anksčiau – po litą. Vadinasi, ji gauna daugiau pajamų.“
Daugiau

Aktualus klausimas

Ką kandidatai mano apie klimato kaitą ir tai, kokių veiksmų dėl jos turėtų imtis Lietuva?

Klimato kaita tai iššūkis, kuris pasaulio bendruomenę verčia imtis aktyvių veiksmų ieškant sprendimų ir nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu. Sprendimai sietini su dviem dalykais...

Klimato kaita tai iššūkis, kuris pasaulio bendruomenę verčia imtis aktyvių veiksmų ieškant sprendimų ir nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu. Sprendimai sietini su dviem dalykais - pirma, tai taršos mažinimas, antra - tai prisitaikymo prie padarinių paieška. Pirmu atveju ypatingai svarbų vaidmenį vaidina inovacijos ir technologinis atsinaujinimas, kuris skatina naujų, netaršių, technologijų plėtrą. Lietuvos atveju prisitaikymo priemonės dėl klimato kaitos visų pirma sietinos su įtakos žemės ūkiui, infrastruktūrai, mažinimu. Todėl svarbus ir iššūkius atliepiantis planavimas.

 


Tad Lietuva ir imasi veiksmų įvardintose srityse, o taip pat prisideda prie tarptautinės bendruomenės pastangų atliepti klimato kaitos keliamus iššūkius tiek dalyvaudama tarptautiniuose susitarimuose, tiek tiesiogiai skirdama išteklių besivystančioms valstybėms. Šį klausimą, kaip Vystomojo bendradarbiavimo temą, laikyčiau svarbiu savo darbotvarkės klausimu.

Seimo NSGK pirmininkas Vytautas Bakas teigia, kad teismų sistemą yra būtina pertvarkyti. Ar su tuo sutinkate? Jei taip – ką, jūsų nuomone, reikėtų keisti?

Kadangi nėra pateikta jokių konkrečių siūlymų apart deklaracijų, tad tikrai sunku būtų pateikt atitinkamas įžvalgas. Prieš ką nors pertvarkant reikia aiškiai įvardinti...

Kadangi nėra pateikta jokių konkrečių siūlymų apart deklaracijų, tad tikrai sunku būtų pateikt atitinkamas įžvalgas. Prieš ką nors pertvarkant reikia aiškiai įvardinti problemas ir tik tuomet teikti pamatuotus pasiūlymus. Antai dažnai teismų darbui priskiriamų problemų šaknys yra visai ne teismuose, o, pvz. valdžios institucijų darbo ar nenoro prisiimti atsakomybę, rezultatas. Be abejo, pokyčių reikia visur, tame tarpe ir teismų sistemoje. Tai ir teisėjų atrankos, ir teismų atvirumo, taipogi ir materialinio aprūpinimo klausimai.

Netrukus minėsime Tarptautinę darbo dieną. Prieš kelerius metus pasigirdo siūlymų išbraukti šią dieną iš nedarbo dienų sąrašo. Kaip manote, ar gegužės 1-oji turi likti nedarbo diena?

Gegužės 1-oji yra šventinė diena daugelyje Europos valstybių. Ji ryškiau minima tose valstybėse, kuriose stiprios darbuotojų profesinės sąjungos. Ir nors nesu tikra, ar...

Gegužės 1-oji yra šventinė diena daugelyje Europos valstybių. Ji ryškiau minima tose valstybėse, kuriose stiprios darbuotojų profesinės sąjungos. Ir nors nesu tikra, ar geriausia tarptautinę darbo dieną paminėti nedirbant, tačiau, jei klausiate, ar tai, kad gegužės 1-oji yra nedarbo diena yra kokia nors problema, aš taip nemanau.

 

Be to, gegužės 1-oji yra mūsų narystės ES ir NATO diena, tad švęsti tą dieną tikrai turime ką.

Pasaulis ne pirmus metus bando atsakyti į klausimą, kas yra balandžio 11 dieną Londone sulaikytas „WikiLeaks“ įkūrėjas Julianas Assange'as – Pentagono paslaptis atskleidęs herojus, ar paprasčiausias nusikaltėlis? O kas jis yra jums?

Savo „šlovės“ pradžioje J.Assange'as galėjo kam nors pasirodyti kaip kaštas kovotojas su Didžiuoju Broliu ir už žodžio laisvę. Tačiau dabar, tikiu, niekas...

Savo „šlovės“ pradžioje J.Assange'as galėjo kam nors pasirodyti kaip kaštas kovotojas su Didžiuoju Broliu ir už žodžio laisvę. Tačiau dabar, tikiu, niekas iliuzijų dėl jo intencijų ir tikslų neturi – tapęs kone etatiniu rusiškos propagandos darbuotoju žmogus negali turėti nieko bendra su žodžio laisve ir kova prieš perdėtą valstybės kišimąsi į žmonių gyvenimus. Džiaugiuosi, kad jo heroizavimas pagaliau baigėsi.

Europos Žmogaus Teisių Teismas kovo mėnesį paskelbė, kad sovietų represijas prieš partizanus Lietuvos teismai pagrįstai pripažino genocidu. Ar imsitės žingsnių, kad komunistiniai nusikaltimai būtų įvertinti ES lygmeniu, jei tapsite prezidentu (-e)? Ar, jūsų nuomone, to reikia?

Manau būtina stiprinti europiečių žinias apie totalitarinių režimų, taip pat ir sovietinio režimo, padarytus nusikaltimus, skatinti dalintis patirtimi jų liudininkus tremtinius...

Manau būtina stiprinti europiečių žinias apie totalitarinių režimų, taip pat ir sovietinio režimo, padarytus nusikaltimus, skatinti dalintis patirtimi jų liudininkus tremtinius ir politinius kalinius. Tų žinių vis dar labai trūksta, nors pastaruoju metu pasirodė nemažai gerų iniciatyvų, pristatančių Lietuvos sovietinės okupacijos patirtį Vakarų Europos auditorijoms, kurios gyveno laisvajame pasaulyje kitapus Berlyno sienos, todėl dažnai stokoja žinių. Taip prisidėsime ne tik prie geresnio vieni kitų supratimo, bet ir stiprinsime visos Europos atsparumą šiandieninėms populizmo, melagingų žinių grėsmėms. 

 

Manau, tai viena iš temų bendroms, taip pat ir teisėkūrinėms, iniciatyvoms tų šalių, kurios dar taip nesenai gyveno komunistinių režimų sąlygomis.

 

Europos žmogaus teisių teismo sprendimas yra labai svarbus, kai jis įsigalios, suteiks pagrindą tolimesniems žingsniams.

Kaip vertinate siūlymą mažinti Seimo narių skaičių – ar to reikia? Kaip balsuosite referendume?

Siūlymą mažint Seimo narių skaičių vertinu kaip populistinį, nes jį mėginama grįsti klaidingomis prielaidomis – kaip antai iš Lietuvos išvykusių svetur gyventi žmonių...

Siūlymą mažint Seimo narių skaičių vertinu kaip populistinį, nes jį mėginama grįsti klaidingomis prielaidomis – kaip antai iš Lietuvos išvykusių svetur gyventi žmonių statistika. Tačiau absoliuti jų dauguma tebėra šalies piliečiai, tad toks jų atstovavimo teisės ignoravimas nėra teisingas.

 

Šiuo siūlymu taip pat bandoma žaisti žmonių nusivylimu dėl Seimo darbo kokybės. Tačiau parlamentarų skaičius tos kokybės nepagerins, o net ir tikėtina gali pabloginti. Nes mažiau, tikrai nereiškia – geresnių Seimo narių. Be to, norint paveikti mažesnį Seimo narių skaičių tą padaryti galima lengviau.

 

Seimo narių mažinimo klausimas atspindi "priešų paieškos" ar "kaltų paieškos" tendencijas. Kuomet sukuriama dirbtinė problema, o jos sprendimas skelbiamas kaip padėsiantis kažką pagerint. Ne skaičius, bet atsakingai balsuojantys rinkėjai gali pagerinti Seimo darbo kokybę. To visiems ir linkiu.

 

Kalbant apie balsavimą: šiame referendume nedalyvausiu ir raginsiu kitus nedalyvauti. Kadangi jis nėra organizuojamas siekiant sužinoti žmonių nuomonę šiuo klausimu – jo skubotas organizavimas, sutapdintas su Prezidento rinkimų pirmuoju turu siekia visai kitų tikslų ir tie tikslai neturi nieko bendra su demokratiniu klausimų sprendimu. 

Ar pastaruoju metu atnaujinote tymų skiepą? Galbūt ketinate revakcinuotis nuo kitų ligų? Ar skatintumėte žmones drąsiau skiepytis, jei taip – kokiais būdais?

Dar ne, tymų skiepo neatnaujinau, nes užtrukau besiaiškindama, kiek kartų esu skiepyta apskritai. Atrodo, kad tik kartą, tad planuoju skiepą atnaujinti artimiausiu metu. Dėl...

Dar ne, tymų skiepo neatnaujinau, nes užtrukau besiaiškindama, kiek kartų esu skiepyta apskritai. Atrodo, kad tik kartą, tad planuoju skiepą atnaujinti artimiausiu metu. Dėl revakcinacijos pasikonsultuosiu su medikais ir jei tik bus tokių rekomendacijų, būtinai taip ir padarysiu.

Skiepydamiesi demonstruojame ne tik rūpestį savo sveikata, bet ir aplinkinių sveikata – rodome atsakomybę kaip piliečiai, bendruomenės nariai. Visuomenėje žinomi žmonės gali skatinti tai daryti per savo pavyzdį, na, o socialinės kampanijos, aiškinimas žmonėms apie skiepų naudą (atskleidžiant ir kitą svarbią informaciją, kad nebūtų platinami gandai ir sąmokslo teorijos) yra mūsų valdžios institucijų, atsakingų už sveikatos politiką, uždavinys. Labai svarbus ir medikų aktyvus balsas šiose diskusijose, antraip jų vietą užima diletantai.

Politinis portretas

Politiniam kandidatų portretui sudaryti po klausimą visiems kandidatams paprašėme užduoti tų, kurie jau ėjo svarbias – prezidento, Seimo pirmininko ar premjero – pareigas valstybėje. Ko jie norėjo paklausti ir ką atsakė Ingrida Šimonytė?

Daugiau

Kūno kalba

Sužinokite, ką apie kandidatus į prezidentus pasako jų kūno kalba.

Daugiau

Kampanijos finansavimas

Kiek pinigų rinkimų kampanijai jau surinko kandidatas? Kas jam aukojo dosniausiai? Sužinokite!

Daugiau

ARBA/ARBA

ARBA ARBA – kviečiame susipažinti su kandidatais į prezidentus ir pamatyti jų žaismingąją pusę. Kandidatai privalo pasirinkti tik vieną iš dviejų variantų, nors kartais abiejų pasirinkimų norisi išvengti.

Daugiau

Ką žino apie Lietuvą?

Ką kandidatai žino apie Lietuvą? Kviečiame žiūrėti video! 

Daugiau

Nekilnojamasis turtas

Kviečiame susipažinti, kas ir kodėl sudaro kandidatų deklaruotą NT. 

Daugiau

Be grimo

„Kandidatai be grimo“ – straipsnių ciklas, kuriuo siekiama atskleisti mažiau žinomą kandidatų gyvenimo pusę. Susipažinkite! 

Daugiau