Anot parlamento vadovo, tą įvardindami valdantieji siekia ne atstovybės uždarymo, o gerinti bendradarbiavimą su Taipėjumi.
„Mes nepasiruošėme darbui su Taivanu dar prieš priimdami tą sprendimą (atidaryti atstovybę – BNS), kad mes turėtume pakankamą grąžą iš Taivano ekonomine prasme. Antras dalykas, mes nepadirbėjome kaip reikia su partneriais ir sąjungininkais, kad turėtume platesnį sprendimo priėmimą, mes likome tokie vieninteliai. (...) Man ne vieną kartą teko bendrauti su kitų Europos šalių atstovais, jie draugiškai palaiko, bet neseka tuo pavyzdžiu“, – laidoje „LRT forumas“ pirmadienį sakė J. Olekas.
„Mes kalbame, kad pripažįstame, jog tuo metu tokį sprendimą su tokiu pasirengimu daryti buvo klaida, reikėjo turėti žymiai didesnę paramą iš sąjungininkų“, – teigė Seimo pirmininkas.
Pasak jo, valdantieji nė karto neįvardijo, kad reikėtų uždaryti Taivaniečių atstovybę ir to nesiekia.
„Ar visą laiką reikia tylėti, padarius tokį žingsnį, tylėti? Toks pasakymas yra tam, kad ir su taivaniečiais mes galėtume stiprinti dabartinius ryšius“, – kalbėjo J. Olekas.
„Pasakyti taip, kaip yra, nėra nuodėmė. (...) Tai, ką dabar daro Vyriausybė, tai, ką daro Užsienio reikalų ministerija, man atrodo yra reikalingi dalykai, kurie anksčiau buvo nepakankamai padaryti. (...) Reikia normalizuoti santykius su Kinija ir stiprinti ekonominius ryšius su Taivanu“, – pridūrė jis.
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigė, kad santykiuose su Taivanu Lietuvos tikslas yra turėti „gerą ekonominio bendradarbiavimo planą“.
„Aš ties juo dirbu su Taivanu. (...) Tai yra normalus dvišalis bendradarbiavimas, tokio, kokio norime ekonomikos, kultūros ir kitose srityse. Ekonomikos srityje norime pasiekti tam tikrus rodiklius ir dirbame (ties tuo – BNS)“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.
K. Budrio teigimu, „nėra tokio darbotvarkės klausimo“ kaip Taivaniečių atstovybės uždarymas.
Kaip rašė BNS, premjerė Inga Ruginienė vasarį pareiškė, jog Vilniuje atidariusi Taivaniečių vardo atstovybę Lietuva „šoko prieš traukinį ir pralaimėjo“, nes nederino veiksmų su ES ir JAV, o dėl santykių normalizavimo su Kinija vyksta konsultacijos.
Premjerė teigė nematanti priežasčių, kodėl Taivaniečių atstovybė negalėtų būti pavadinta Taipėjaus vardu.
Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad nors Lietuva yra suinteresuota atkurti normalius diplomatinius santykius su Kinija, nori išnaudoti ir ekonominio bendradarbiavimo su Taivanu potencialą.
Šalies vadovo teigimu, ryšiai su Taipėjumi pastaraisiais metais buvo išnaudoti „tik menka dalimi“.
Pastaruosius kelerius metus Vilnius ir Pekinas nesutaria, kaip po ginčo dėl Taivaniečių atstovybės pavadinimo atkurti diplomatinį atstovavimą abiejose šalyse.
Lietuvoje nuo pernai gegužės vidurio nebeliko akredituotų Kinijos diplomatų ar kitų personalo narių. Po Taivaniečių atstovybės atidarymo 2021 metais smuko ir dvišalė prekyba.
I. Ruginienės Vyriausybės programoje įrašytas siekis „atkurti diplomatinius santykius su Kinija iki tokio diplomatinio lygio, koks jis yra kitose Europos Sąjungos valstybėse“.
