Lygių galimybių kontrolierės Birutės Sabatauskaitės teigimu, tokie rezultatai rodo, kad į seksualinio priekabiavimo reiškinį Lietuvoje vis dar nežiūrima pakankamai rimtai.
„Įvertinus apklausos rezultatus, ryškėja liūdnos tendencijos. Vyraujančios nuostatos kuria aplinką, kurioje moterims yra nepalanku prisipažinti apie patirtą seksualinį priekabiavimą. Be to, apie tai prabilusios moterys rizikuoja sulaukti jų patirčių sumenkinimo ar abejonių. Tai prisideda prie dar didesnio seksualinio priekabiavimo reiškinio latentiškumo“, – sako B.Sabatauskaitė.
Moterys linkusios palaikyti kitas moteris
Apklausos duomenimis, net 53 proc. respondentų vyrų sutiko, jog moterys dažnai išgalvoja arba perdeda pareiškimus apie seksualinį priekabiavimą. Savo ruožtu taip manančių moterų buvo daugiau kaip trečdalis (37 proc.). Be to, moterys dažniau nei vyrai su tokiu teiginiu nesutiko.
Vertinant teiginį, kad moterys dažnai išgalvoja ar perdeda seksualinio priekabiavimo atvejus, skirtumai matomi ir amžiaus kategorijoje. Tam nepritarė didesnė dalis jaunesnių respondentų (-čių) (60–61 proc.) ir 34–39 proc. vyresnių žmonių. Apklausa parodė, kad moteris palaikančių jaunesnių ir vyresnių respondentų (-čių) dalis skyrėsi beveik du kartus.
Jaunesnė karta – sąmoningesnė
Apklausoje taip pat buvo užduotas klausimas, ar moteris yra bent iš dalies atsakinga dėl seksualinio priekabiavimo, jei ji yra apsvaigusi nuo alkoholio ar narkotikų. Net 54 proc. respondentų (-ių) visiškai ar iš dalies sutiko su tokiu teiginiu.
Nuostatos šiuo klausimu išsiskyrė lyties, išsilavinimo ir gyvenamosios vietos atžvilgiais – statistiškai reikšmingai dažniau iš dalies su teiginiu sutiko vyrai, o visiškai nesutiko moterys, aukščiausio išsilavinimo ir didmiesčių gyventojai (-os). Ryški ir amžiaus skirtis. Moteris palaikė, t. y. teiginiui nepritarė, 55–59 proc. jaunesnio amžiaus asmenų, o vyresnio amžiaus respondentų (-čių) grupėje tokių buvo perpus mažiau.
Kaip teigė lygių galimybių kontrolierė B.Sabatauskaitė, moterų patirčių vertinimo netolygumai atspindi aiškius kartų požiūrių skirtumus į tą patį reiškinį: „Iš vienos pusės, džiugu, kad jaunesni žmonės yra sąmoningesni, jautriau žiūri į seksualinį priekabiavimą ir nėra linkę sumenkinti tokio reiškinio. Iš kitos pusės, matome didžiulį atotrūkį nuo vyresnės kartos, kuri, panašu, ne tik linkusi tokį elgesį normalizuoti, bet ir perkelti atsakomybę nuo jo nukentėjusioms moterims ar net kaltinti jas“.
Kontrolierė taip pat pastebėjo, kad dėl vienų smurto lyties pagrindu formų visuomenėje moterys yra kaltinamos labiau negu dėl kitų. Pavyzdžiui, 2024 m. „Eurobarometro“ atliktos apklausos duomenimis, daugiau (44 proc.) respondentų sutiko, kad moterys dažniau išgalvoja ar perdeda pareiškimus apie seksualinį priekabiavimą nei apie patirtą seksualinį smurtą ar prievartą (29 proc.).
