Jau kelias dienas ocialiniame tinkle „Facebook“ aktyviai dalinamasi vaizdo įrašu, tariamai patvirtinančiu, kad greitieji antigenų testai klaidingai nustato COVID-19.
Iš vos keliolikos sekundžių trukmės įrašo galima suprasti, kad „eksperimentuoja“ lietuviai.
Mat jame girdėti lietuviškai kalbantys žmonės, o testui esą buvo panaudotas lietuviškas putojantis vynas.
Pačių žmonių nematyti, rodomos tik jų rankos ir girdimi balsai.
Paties eksperimento neparodė
„Praėjo mažiau negu minutė – dvi linijos!“ – sako neįvardyta moteris.
Vyras replikuoja, kad prieš tai buvo daromas dar vienas testas, rezultatas buvo toks pat.
Moteris dar pamini putojančio vyno pavadinimą, net nurodo kainą (ji parašyta svarais sterlingų, tad galima spėti, kad filmuojama Jungtinėje Karalystėje).
Galiausiai perėjusi prie anglų kalbos, moteris paskelbia, kad „they are both COVID positive“ („jie abu turi COVID“).
Nors kalbantieji nepaaiškina, kas buvo daroma, galima suprasti, kad putojantis vynas buvo panaudotas greitajam COVID-19 testui atlikti.
Tačiau vaizdo įraše nenurodytas testų gamintojas, nematyti nei kaip testai buvo išpakuoti, nei kaip atlikti visi būtini veiksmai.
Rezultatas, kaip galima suprasti, patikrintas nepraėjus nustatytam laikui.
Prastos kokybės įraše aiškiai net nematyti, ar tikrai rodomi brūkšneliai, kurie turėtų patvirtinti koronaviruso buvimą.
Tad vien dėl to negalima tikėti, kad testų rezultatai yra klaidingi, kaip reikėtų suprasti iš vaizdo įrašo ir komentaro, kurį pridėjo juo pasidalinusi moteris.
Čia galima rasti vieno iš testų pakuotės lapelį, kuriame detaliai paaiškinta, kaip atlikti testą.
Kokakolą testavo parlamente
Panašiais įrašais, kuriuose matyti, kaip žmonės skirtingose šalyse „testuoja“ įairius valgomus daiktus: kokakolą, vaisius, daržoves, obuolių tyrelę, internete dalinamasi jau ne vieną mėnesį.
Jų pradininku tikriausiai galima vadinti Austrijos Nacionalinės tarybos (parlamento žemųjų rūmų) narį, dešiniosios populistinės Laisvės partijos (Freiheitliche Partei Österreichs, FPÖ) generalinį sekretorių Michaelį Schnedlitzą.
Jis testą su kokakola atliko parlamento posėdyje kolegų akivaizdoje dar pernai gruodį.
Griežtai kritikuodamas šalyje įvestus karantino ribojimus, kaip kenkiančius verslui ir šeimų gyvenimui, taip pat – Sveikatos ministerijos išlaidas testams, kurios esą buvo paleistos vėjais, jis paėmė testą, užvarvino ant jo rudo gėrimo ir po maždaug pusantros minutės parodė rezultatą – teigiamą.
„Pone pirmininke, dabar turėtų būti problema, nes parlamente gautas teigiamas testo rezultatas – ši kola gavo teigiamą testo rezultatą“, – pareiškė jis.
Tačiau šiuo rezultatu negalima pasitikėti visų pirma dėl to, kad testas buvo atliktas nesilaikant nurodymų.
Išpakuotą pagaliuką su tamponėlu, kurį testuojantis reikėtų kišti į nosį, politikas pirmiausiai padėjo ant tribūnos, paskui palietė pirštais.
Instrukcijose nurodyta, kad pačiu tamponėlu negalima liesti nei rankų, nei kitų paviršių.
Nors tamponėlį tuomet reikėtų palaikyti buferiniame tirpale, o šį užlašinti ant testo juostelės, kuri padengta antikūnais ir sudrėkinus skysčiu su virusu pakeičia spalvą, parlamentaras lašino pačios kokakolos.
Nors laukiant rezultato testo nereikėtų judinti, M.Schnedlitzas jį kelis kartus stumtelėjo, o galiausiai paėmęs ėmė mojuoti.
Rezultatą jis paskelbė po 3 minučių, nors reikėtų palaukti kelis kartus kartus ilgiau.
Kompanija „Dialab“, kurios pagamintą testą greičiausiai naudojo politikas, savo paskyrose „Facebook“ ir „YouTube“ detaliai paaiškino ir pademonstravo, kaip tinkamai atlikti šią procedūrą su ta pačia kokakola.
Įrašuose teigiama, kad itin svarbu tamponėlį pamirkyti buferiniame tirpale, – tai išlaiko pastovų pH lygį (pavyzdžiui, kokakolos jis siekia 2,5).
Praleidus šį etapą, testo antikūno baltymai suardomi, todėl gaunamas teigiamas rezultatas. Panašios baigties galima tikėtis su bet kurio gamintojo testais.
Naudojant testus pagal instrukciją, rezultatai tokiu atveju turėtų būti neigiami. Kaip juos naudoti, detaliai paaiškinta čia, čia ir čia.
Be to, greitieji testai nėra tie, kuriais laboratorijoje nustatoma, ar žmogus serga COVID-19, ir kuriais remiantis registruojami užsikrėtimų atvejai.
Testai reaguoja į virusą supančius baltymus – jei šie ima jungtis su antikūnais, reiškia, žmogus užsikrėtęs.
Greitieji testai nėra tokie jautrūs, kaip PGR tyrimas, kuris ieško koronaviruso genetinės medžiagos, ir naudojami kaip greita, paprasta bei pigi priemonė, rodanti, kad žmogus neužsikrėtęs arba jo organizme užkrato yra labai mažai.
Gėrime esanti fosforo rūgštis pakeičia testo komponentus – paprasčiausiai sunaikina antikūnus.
Testai sukurti aptikti virusą, o ne reaguoti į kitas medžiagas.
Panašų rezultatą galima gauti užlašinus acto, citrinos rūgšties ar obuolių sulčių (kurios esą padeda gauti net teigiamą nėštumo testo rezultatą, bet tai nerodo jų nepatikimumo, net klaidingai neigiamas testo rezultatas neapsaugo nuo vaiko gimimo).
Rado ir vaisiuose
Buvo tikrinta ir daugiau produktų. Nuo praėjusio gruodžio socialiniuose tinkluose buvo dalinamasi įrašu, kuriame užfiksuotas obuolių tyrelei atliekamas COVID-19 testas.
Prie „testų testuotojų“ prisijungė net medikai. Viename įraše, kurį paskelbė bene žymiausias Italijoje sąmokslo teorijų skleidėjas Massimo Mazzucco ir kurio ištrauka taip pat aktyviai dalinamasi internete, tikrinami įvairūs vaisiai, uogos ir daržovės.
Įraše matyti, kaip Domenico D’Angelo įvardytas vyras greituoju antigenų testu tikrina kivius, kriaušes, kalafiorus.
Koronavirusas buvo „rastas“ kivyje, apelsine ir uogų sultyse.
Testas užkrato „neaptiko“ kriaušėje, moliūge, kalafiore ir vaisių sultyse.
Banano, vynuogių ir mandarino bei apelsino hibrido testo rezultatas esą buvo neaiškus.
Įraše matomas dr. Mariano Amici padaro išvadą, esą eksperimentas parodė, kad COVID-19 testai yra absurdiškai nepatikimi.
Tačiau tai nėra tiesa, mat buvo nesilaikoma taisyklių. Šiam eksperimentui naudotų testų instrukcijoje nurodyta, kad jie skirti tik tepinėliams iš žmonių organizmų tikrinti.
Agentūros AFP kalbintos biochemijos profesorės Annette Beck-Sickinger teigimu, buferinis tirpalas nepajėgus neutralizuoti didelio rūgšties kiekio, pavyzdžiui, obuolių ar mangų atveju.
Rydingo universiteto biomedicinos technologijų profesoriaus dr. Alexanderio Edwardso žodžiais, tokiu būdu įrodinėti, kad šie testai nepatikimi, – lyg teigti, kad dūmų detektorius klysta, nes įsijungia prie jo priartinus žiebtuvėlio liepsną.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
