Sąskaitų dydis priklauso ir nuo namo būklės
Kai kuriose savivaldybėse šilumos kaina su PVM šįmet jau perkopė 9–10 ct/kWh ribą. Palyginimui, 2025 m. bei 2024 m. sausį vidutinė šalies šilumos kaina siekė 8,67 ct/kWh ir 7,57 ct/kWh atitinkamai. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius pažymi, kad galutinė sąskaita priklauso ir nuo konkretaus pastato energinių savybių.
„Šildymo sąskaitų skirtumus konkrečiame mieste lemia tik šilumos suvartojimas. Kadangi pastatai labai skirtingi savo dydžiu, plotu, pastatyti iš skirtingų medžiagų, pasižymintys nevienodomis energinėmis savybėmis, tad ir šilumos suvartojimas tame pačiame mieste, tą patį mėnesį kiekviename pastate labai skiriasi.
Kita vertus, šilumos kaina, nustatoma kiekvieną mėnesį miesto vartotojams, yra visiems vienoda. Sudauginus kiekvienam namo butui priskirtą šilumos kiekį šildymui (kWh/mėn.) ir miestui nustatytą šilumos kainą (ct/kWh), gaunamas mėnesinės sąskaitos šildymui dydis (Eur/mėn.). Jeigu butui priskirtas šilumos kiekis yra didesnis nei miesto vidurkis, tai aiškus signalas, kad pastatas yra šilumos švaistūnas ir jam reikalinga renovacija“, – sako V. Lukoševičius.
Jo teigimu, daugiausia šilumos suvartoja nesandarūs, pagal senus standartus statyti daugiabučiai, ypač turintys neapšiltintas sienas, stogus, cokolius, prastos kokybės langus. Jei šildymo sistema išbalansuota, dalis butų peršildoma, o kita dalis šildoma nepakankamai. Tokiu atveju apie taupų energijos vartojimą kalbėti sudėtinga. Tačiau atlikus pastato modernizavimo darbus šilumos suvartojimą galima sumažinti net dukart.
Atsinaujinantys ištekliai – papildomas taupymo efektas
Lietuvos atsinaujinančių išteklių konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius pabrėžia, kad renovacija pirmiausia mažina pastato energijos poreikį, o atsinaujinančių šaltinių diegimas leidžia dalį reikalingos energijos pasigaminti vietoje.
„Vien pastato atnaujinimas dažniausiai užtikrina bent 40 proc. mažesnį šilumos suvartojimą, o nemažai atvejų šis rodiklis siekia ir 50 proc. ar daugiau. Tai reiškia, kad sąskaitos už šildymą gali sumažėti beveik perpus“, – sako M. Nagevičius.
Anot jo, papildomas taupymo efektas pasiekiamas įrengus saulės elektrines, kurios leidžia sumažinti išlaidas elektrai – apšvietimui, liftams, bendrosioms reikmėms ar vartojimui butuose. Investicijos į tokius sprendimus šiandien atsiperka per kelerius metus, o dalį jų dar padengia valstybės parama. Taigi gyventojai vienu metu gali mažinti ir šildymo, ir elektros sąnaudas.
Pasak M. Nagevičiaus, energijos kainų svyravimų kontekste svarbiausia mažinti priklausomybę nuo išorinių veiksnių – kuo mažiau energijos pastatui reikia ir kuo daugiau elektros pasigaminama vietoje, tuo stabilesnės tampa gyventojų išlaidos.
„Kai kuriais atvejais, jei pastatas šildomas, pavyzdžiui, dujiniu katilu, kaip yra kai kuriose kaimo vietovėse, miesteliuose, galimi ir gerokai didesni sutaupymai. Po modernizacijos pastatas gali sunaudoti maždaug dvigubai mažiau šilumos, o pakeitus dujas biokuru ta pati šiluma pagaminama maždaug tris kartus pigiau, taigi šildymo sąnaudos gali sumažėti net šešis kartus“, – pasakoja jis.
Šaltuoju sezonu susidomėjimas renovacija išauga
Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Pastatų modernizavimo departamento vadovė Gintarė Burbienė teigia, kad šaltuoju metų laiku gyventojai aktyviau domisi renovacijos galimybėmis.
„Kiekvieną žiemą, kai gyventojai gauna didesnes sąskaitas už šildymą, pastebime išaugusį susidomėjimą galimybe modernizuoti daugiabučius su valstybės parama. Šiuo metu APVIS sistemoje kas savaitę registruojame bent po 10 naujų paraiškų, taip pat sulaukiame daugiau skambučių dėl finansavimo sąlygų ir galimybių dalyvauti Daugiabučių modernizavimo programoje“, – sako G. Burbienė.
Ji pabrėžia, kad modernizacijos metu siekiama ne žemesnės nei B energinio naudingumo klasės, o šilumos sąnaudos turi sumažėti ne mažiau kaip 40 proc. Praktika rodo, kad realūs rezultatai dažnai būna dar geresni.
„Viename iš neseniai atnaujintų namų po renovacijos 50 kv. m buto šildymo išlaidos sumažėjo nuo maždaug 70 eurų iki kiek daugiau nei 27 eurų per mėnesį. Tai parodo, kokie dideli šilumos sutaupymai pasiekiami modernizavus daugiabutį“, – pažymi ji.
Pasak G. Burbienės, gyventojams svarbu žinoti, kad kvietimas teikti paraiškas daugiabučių renovacijai galioja iki balandžio 1 d., o finansavimas skiriamas pagal fiksuotus įkainius, todėl procesas tampa aiškesnis ir paprastesnis.
Brangstant kurui ir keičiantis mokestinei aplinkai, centralizuotos šilumos kainos išlieka priklausomos nuo išorinių veiksnių. Atsižvelgiant į tai, pastatų modernizavimas tampa racionaliu ir ilgalaikiu sprendimu, pabrėžia G. Burbienė. Renovavus daugiabutį ne tik sumažėja šildymo sąskaitos, bet ir užtikrinama tolygesnė temperatūra patalpose, mažesnė drėgmės bei pelėsio rizika, geresnė gyvenimo kokybė ir didesnė nekilnojamojo turto vertė.
Daugiau informacijos apie kvietimo sąlygas rasite APVA tinklalapyje: apva.lrv.lt Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
