Pusantrų metų be nuolatinio šeimininko
Diskusiją pradėjęs rajono tarybos narys Arūnas Kacevičius iškėlė klausimą, kuris visiems jau senokai bado akis. Ar toks ilgas laikas be nuolatinio vadovo nedaro neigiamos įtakos ne tik ugdymo kokybei, bet ir pačios bendruomenės pasitikėjimui savivaldybe? Pasak politiko, darželis nėra tik pastatas – juk tai gyvas organizmas, kuriam stabilumas ir aiški strateginė kryptis yra būtini, o žmonės sudaro pamatą.
„Šis užsitęsęs procesas siunčia rimtą signalą apie giluminę problemą. Ar konkursai organizuojami tinkamai? Galbūt keliami reikalavimai yra per aukšti, o gal pati sistema atbaido kompetentingus specialistus?“ – klausė A.Kacevičius, pabrėždamas, kad vadovavimo vakuumas neišvengiamai blogina mikroklimatą įstaigoje.
Meras: „Ar turite auksinį patarimą?“
Kėdainių rajono meras Valentinas Tamulis tikino, kad šioje situacijoje savivaldybė tikrai nėra pasyvi stebėtoja ir daro viską, ką tik gali. Vis dėlto, pasak jo, esą situacija yra komplikuota dėl objektyvių priežasčių. Meras pabrėžė, kad konkursai skelbiami nuolat – paskutinis bandymas rasti darželio vadovą buvo jau trečias, tačiau, pasirodo, kandidatai tiesiog neįveikia nustatytų kompetencijų barjerų.
„Jeigu iš dviejų būsimų kandidatų nė vienas neatitinka reikalaujamų kompetencijų, kaip mums tą konkursą paskelbti sėkmingu? Savivaldybė ieško, prašo, šneka, bet jei žmonės neišlaiko egzaminų Vilniuje, mes nieko negalime padaryti.
Gal turite kokį auksinį patarimą?“ – opozicijos klausė V.Tamulis.
Išgirdus tokį mero pasisakymą, nori nenori pradedi galvoti, kad pagal merą protingų pedagogų rajone nėra… Nors kituose rajonuose tokių problemų lyg ir nesigirdi…
Meras taip pat atskleidė detalių apie tai, kokie gi tie ankstesni nesėkmingi bandymai organizuoti konkursą į „Purienos“ vadovo vietą buvo. Pasak jo, viena darbuotoja iš pačios įstaigos ryžosi kandidatuoti, tačiau neišlaikė reikiamų testų. Kita kandidatė, nors ir sėkmingai, įveikė kompetencijų vertinimą Vilniuje, nebuvo susijusi su švietimo sistema ir galiausiai taip pat nebuvo paskirta vadovauti ugdymo įstaigai.
Vadinasi, per dvejus metus šiai ugdymo įstaigai norėjo vadovauti vos du žmonės? Sunku tokia šneka patikėti…
Neužtenka tik paskelbti konkurso
Tarybos narė Indrė Fiodorova tarybos posėdyje akcentavo, kad savivaldybė privalo rodyti daugiau iniciatyvos medžiojant talentus. Jos nuomone, nepakanka tik formaliai paskelbti konkursą ir laukti, kas ateis.
„Netikiu, kad nėra talentų. Galbūt reikėtų su kažkuo asmeniškai pakalbėti, paskatinti dalyvauti, parodyti lyderystę. Liūdna, jei paliekame įstaigą pačią spręsti šitą problemą. Atrodo, kad savivaldybė tiesiog nusimeta atsakomybę ir palieka viską atsitiktinumui“, – teigė I.Fiodorova.
Meras į tai atsakė, kad asmeniškai lankėsi darželyje ne vieną kartą ir bendravo su laikinąja vadove, bandydamas rasti išeitis.
Šiuo metu laikinoji direktorė pareigas eis iki liepos 18 dienos, o vėliau vėl teks ieškoti kito laikino sprendimo, kol įvyks naujas konkursas.
Tiesa, panašu, kad meras bendravo tik su dabartine laikinai pareigas einančia vadove, o štai su buvusia vadove Aušra Nesteroviene dėl jos galimo grįžimo, jis nesikalbėjo. Paklaustas kodėl, meras atsakė, kad tokio noro iš jos pusės nebuvo, jis jos nematė, nesutiko, tad ir kalbos nebuvo. Replikavus, kad galėjo pats jai paskambinti, meras į šį siūlymą sureagavo sarkastiškai, tad manyti, kad tai bus padaryta, turbūt tikėtis neverta.
Atlyginimai siekia 5 tūkst. eurų
Viena labiausiai nustebinusių diskusijos detalių – švietimo įstaigų vadovų darbo užmokestis. Tarybos narys Saulius Grinkevičius pastebėjo, kad atlyginimai darželių vadovams yra išties konkurencingi.
„Pasižiūrėjau – atlyginimai geri, siekia apie 5 tūkst. eurų (neatskaičius mokesčių). Tai tikrai solidi suma. Keista, kodėl neatsiranda kompetentingų žmonių, norinčių vadovauti, juolab kad darželyje dirbti galbūt net lengviau nei mokykloje“, – stebėjosi S.Grinkevičius.
Meras V.Tamulis patvirtino šį faktą: „Visi švietimo įstaigų vadovų atlyginimai yra didesni už mero. Jei kas nors sako, kad neina dėl pinigų, tai pasakykite – kodėl tada nėra kandidatų? Nė vienas nenori su manimi keistis pareigomis“.
Centrinė valdžia taiko milžinišką spaudimą kandidatams?
Jei jau atmetame klausimą dėl atlyginimo, lieka ieškoti kitų problemų, kodėl gi žmonės net nenori kandidatuoti į ugdymo įstaigų vadovų vietas.
Štai Kėdainių profesinio rengimo centro ilgametis vadovas Dangiras Kačinskas, pats du kartus laikęs kompetencijų vertinimo testus, teigė, kad didžiausias iššūkis yra ne teisinės žinios, o psichologinis spaudimas ir vertinimo subjektyvumas Nacionalinėje švietimo agentūroje.
„Teisiškai ten nėra nieko sudėtingo, bet psichologiškai – labai sunku. Žmonės bijo gaišti laiką, kai žino, kad kas antras kandidatas „palaidojamas“ vertinimo procese Vilniuje“, – sakė D.Kačinskas.
Be to, buvo įvardytas dar vienas griežtas formalus reikalavimas – magistro laipsnis. Specialistų teigimu, Lietuvoje apie 16–17 proc. esamų švietimo įstaigų vadovų net neturi magistro laipsnio, o naujiems kandidatams tai yra privalomas laiptelis.
„Jei kandidatas neturi magistro, jis net negali pretenduoti. Reikia galvoti, kaip skatinti žmones studijuoti, o ne tik tikėtis, kad jie atsiras iš niekur“, – pabrėžė Švietimo skyriaus vedėja Vilma Dobrovolskienė.
Be to, reikia nepamiršti ir to, kad visi įstaigų vadovai yra tiesiogiai pavaldūs savivaldybei ir jos vadovui, tad net ir išlaikius kompetencijų egzaminus Vilniuje, nėra jokių garantijų, kad būsi tinkamas dirbti Kėdainiuose – valdžia keičiasi kas ketverius metus, o ne kiekvienam stipriam vadovui yra priimtina taikstytis su besikeičiančiais politiniais vėjais.
Na, o kol kas „Purienos“ bendruomenė lieka laukimo režime. Jau liepos 18-ąją baigsis dabartinės laikinai einančios pareigas vadovės įgaliojimai. Ar iki tol pavyks rasti „stiprią asmenybę“, ar darželis ir toliau bus valdomas laikinų sprendimų metodu, parodys artimiausi mėnesiai.
