„Turėjau progos pakalbėti apie tai su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu, uždaviau šitą klausimą ir atsakymas buvo toks, kad Vokietijos įsipareigojimai lieka nepakitę, kad jie labai rimtai žiūri į savo įsipareigojimus“, – Prezidentūros ketvirtadienį išplatintame vaizdo komentare teigia G.Nausėda.
Apie galimus Vokietijos sunkumus skelbia naujienų žurnalas „Der Spiegel“.
Savaitraščio duomenimis, 203-ajame tankų batalione ir 122-ajame šarvuotųjų pėstininkų batalione savanorių paraiškos sudaro tik 28–47 procentus.
Tuo metu cituojamuose šalies vidaus dokumentuose teigiama, kad po visoje kariuomenėje atliktos apklausos 1971 pareigybei užpildyti atsirado tik apie 10 proc. reikiamų savanorių. Šie kariai turėtų tarnauti artilerijos, žvalgybos ar inžinerijos daliniuose.
Skelbiama, kad tikslinėmis priemonėmis bus siekiama padidinti šiuos skaičius, tarp jų – informaciniai laiškai potencialiems kandidatams, pažintinės kelionės į Lietuvą, minimalios tarnybos trukmės sutrumpinimas.
Savaitraščiui susisiekus su Bundesveru, jis pripažino, kad kol kas nepavyko rasti pakankamai savanorių, tačiau tikino, kad minėti skaičiai tėra tarpinė būklė.
„Aš manau, kad visko dar bus ir žiniasklaida rašys dar ne vieną straipsnį apie Vokietijos brigados perspektyvą Lietuvoje. Tačiau noriu labai aiškiai pabrėžti, kad tiek Vokietijos pusė, tiek Lietuvos pusė mes ketiname įgyvendinti visus savo įsipareigojimus“, – kalbėjo Belgijoje neformaliame Europos Vadovų Tarybos susitikime dalyvavęs prezidentas.
Jis teigė, kad penktadienį prasidėsiančioje Miuncheno saugumo konferencijoje brigados klausimą ketina aptarti su Vokietijos gynybos ministru Borisu Pistoriumi.
„Svarbu, kad ta patirtis, kurią jau kaupia pirmieji kariai, atvykę į Lietuvą, ypač tie, kurie atvyko su šeimomis, (...) kad tai būtų perduota ir Vokietijai. Ir žmonės žinotų, kad tikrai Lietuva yra šalis, į kurią malonu važiuoti vykdyti tarnybos, ir kad į šią šalį galima ir saugu vykti kartu su šeimomis, ir kad visi pažadai, kuriuos mes kėlėme savo partneriams vokiečiams, bus įgyvendinti“, – dėstė G.Nausėda.
Kaip rašė BNS, Berlynas iki 2027 metų pabaigos Lietuvoje planuoja dislokuoti apie 4–5 tūkst. karių brigadą, jos pavaldume bus ir tarptautinė NATO kovinė grupė.
Didžioji dalis brigados įsikurs Rūdninkų poligone, Šalčininkų rajone. Rukloje, Jonavos rajone, Vokietija be kovinių ketina dislokuoti inžinerinius, žvalgybinius dalinius.
