Išsisukti nuo skolų siekiantys verslininkai keičia įmonių pavadinimus, perkelia biurą į kitą vietą. Jie įsigudrina tęsti veiklą net areštavus įmonės banko sąskaitas, rašoma „Lietuvos ryte“.
Tokiais atvejais teismu vargu ar pagąsdinsi – net bylai pasiekus teisėjų stalą, sumokėtų litų teks laukti ne vienerius metus.
Atvejų, kai vengiama vykdyti įsipareigojimus, Lietuvoje itin padaugėjo per pastaruosius tris keturis mėnesius.
Anksčiau dažnai pakakdavo skambučio telefonu, dabar skolų išieškotojams tenka skolininkus remti prie sienos. Pasikeitė ir nusižengimų pobūdis: pastaruoju metu tenka gvildenti ne tik laiku neįvykdytų atsiskaitymų klausimus, bet ir susidurti su pačių bendrovių akcininkų konfliktais. Skolų išieškojimo biuro SIB vadovas Almantas Čelkonas teigia, kad jie tarpusavyje ieško kaltųjų.
Tiesa, ne visi skolingi verslininkai yra nesąžiningi. Dalis jų ieško išeičių, kaip atsiskaityti. Tačiau vis daugėja tokių, kurie moka apeiti įstatymus ar pasinaudoti jų spragomis.
Dažnas būdas – įmonė pakeičia pavadinimą, statusą arba skelbiamas jos bankrotas. Įrodyti fiktyvų bankrotą Lietuvoje kol kas vargiai įmanoma. „Kai kurie įsigudrina veikti netgi areštavus bankų sąskaitas. Šiuo metu reikėtų būti labai budriems. Juk bendrovės bankrutuoja kasdien. Todėl pirkėjas turėtų prisiminti principą: moki pinigus ir iškart imi prekę“, – dienraščiui „Lietuvos rytas“ sakė SIB vadovas.
A.Čelkonas nukentėjusiems žmonėms pataria vienyti pajėgas, dalytis informacija apie skolininkus. Tačiau jis pripažino, kad teismų kelias – ilgas.
„Kartais nukentėję žmonės sako: „Tiek to, mums tai buvo pamoka, kainavusi ne vieną tūkstantį litų“ ir nebesikreipia į teisininkus. Tai žinodami ir skolininkai, užuot ieškoję išeičių, atšauna: „Duokite į teismą“. Bet žinant, kaip teismai apkrauti darbu, tai nėra išeitis“, – kalbėjo skolų išieškotojas.
