2023 m. kovo 2 d. Kauno apylinkės teismą pasiekė byla, kurioje A.Š.G. buvo kaltinama dėl neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos ir neteisėto informacijos apie asmens privatų gyvenimą atskleidimo ar panaudojimo.
Remiantis bylos medžiaga, kaltinamoji 2019 m. gruodžio 21 d. pažeidė savo sutuoktinio, praeityje teisto teisininko D.G. kompiuterio, buvusio jo darbo vietoje, įeigos slaptažodį ir taip neteisėtai prisijungė prie kompiuterio informacinės sistemos.
Kaltinta A.Š.G. ir tuo, kad iš sutuoktinio kompiuterio neteisėtai nukopijavo informaciją apie privatų vyro gyvenimą – byloje minimos ir intymaus pobūdžio nuotraukos, kurias kaltinamoji 2020 m. lapkričio 6 d. neva pateikė Valstybinės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybai. Tuo metu pora jau išgyveno skyrybas, 2021 m. jų santuoka nutrūko.
Kaltės nepripažino
Kaltinamoji A.Š.G., apklausiama teisiamojo posėdžio Kauno apylinkės teisme metu, kalta neprisipažino. Tikino, iš D.G. santuokoje patyrusi psichologinį smurtą, neištikimybę, tad nusprendusi sutuoktinį palikti.
Pasak jos, kompiuterio slaptažodis buvo žinomas abiem, ji tame kompiuteryje laikiusi savo mokymuisi skirtą medžiagą, ją ir neva norėjusi nusikopijuoti. Tiesa, nusikopijavo viso disko informaciją.
Prasidėjus skyryboms, kaltinamajai reikėjo įrodyti sutuoktinio galimą neištikimybę, tad dalį nusikopijuotos informacijos ji pateikė skyrybų bylą nagrinėjusiam teismui kaip to įrodymus. Nukentėjusysis, kaip tikino kaltinamoji, dėl tų duomenų, kuriuos ji pateikė į civilinę bylą, ir „sukūrė“ neva šitą baudžiamąją bylą.
Pats nukentėjusysis teisme teigė, kad kaltinamoji nežinojo jo kompiuterio slaptažodžio, ji duomenis neteisėtai rinko ilgą laiką, kryptingai, visuomet, kai tik turėjo galimybę. Dėl šių nusikalstamų veikų buvo suteršta, kaip nurodė D.G., jo reputacija, jis prarado klientų, sumažėjo pajamos, todėl baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį ir prašė priteisti 6 tūkst. eurų turtinę (negautas pajamas) ir 10 tūkst. eurų neturtinę žalą.
Pripažino kalta
Išnagrinėjęs bylą, Kauno apylinkės teismas konstatavo, kad kompiuteris buvo D.G. profesinės veiklos įrankis, asmeninė jo nuosavybė, tad kaltinamoji neteisėtai prisijungė prie svetimo kompiuterio informacinės sistemos.
Tiesa, iš kaltinimo, pareikšto A.Š.G., teismas pašalino aplinkybes, susijusias su informacijos apie privatų D.G. gyvenimą rinkimu, nes tai, kaip pripažino teismas, buvo daroma siekiant teisėto tikslo – norint užfiksuoti netinkamą sutuoktinio elgesį šeimoje, įrodyti sutuoktinio kaltę santuokos nutraukimo byloje. O tai pateisina asmens teisės į privataus gyvenimo gerbimą apribojimą.
Vis dėlto, teismas konstatavo, kad kaltinamoji duomenis apie D.G. privatų gyvenimą neteisėtai rinko ir pateikė Valstybės vaiko teisių apsaugos bei įvaikinimo tarnybai.
Spręsdamas dėl bausmės skyrimo, Kauno apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamoji anksčiau neteista, administracine tvarka bausta, tačiau galiojančių nuobaudų tuo metu neturėjo, taip pat nebuvo linkusi nusikalsti ir nesilaikyti įstatymų. Pasak teismo, byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos yra labiau atsitiktinio pobūdžio, vykusio santuokos nutraukimo proceso pasekmė.
2024 m. lapkričio 22 d. priimtu nuosprendžiu Kauno apylinkės teismas skyrė kalta pagal Baudžiamojo kodekso 198¹ straipsnio 1 dalį ir 168 straipsnio 1 dalį pripažintai A.Š.G. subendrintą 6000 eurų baudą.
Kauno apylinkės teismas atmetė nukentėjusiojo prašymą priteisti turtinę žalą, o atlygintinos neturtinės žalos dydį sumažino iki 500 eurų.
