Už tokį nutarimo projektą po svarstymo balsavo 97 Seimo nariai, prieš buvo 9, susilaikė 15 parlamentarų.
Seimui nubalsavus už komisijos sudarymą po svarstymo, Seimo pirmininkė Irena Degutienė pasiūlė komisiją sudaryti ypatingos skubos tvarka.
Per valandą galutinai suredagavus nutarimo tekstą, už jį nubalsavo 78 parlamentarai, 14 buvo prieš, 19 Seimo narių susilaikė. Prieš komisijos kūrimą galutiniame balsavime pasisakė dauguma valdančiųjų.
Balsavimo rezultatus rasite čia.
Balsavusieji prieš laikinosios komisijos „Snoro" bankroto aplinkybėms tirti sudarymą sakė negalintys to daryti, nes šia komisija pasinaudoti siekia „Snoro" kreditoriai, ruošdami skundą prieš Lietuvą teismams. Be to, jų teigimu, „Snoro" bankroto aplinkybes tirsiančiai komisija sudarė neaiškų klausimyną, sudarantį teisines kolizijas.
Komisiją sudarys dvylika parlamentarų: Petras Auštrevičius, Vytautas Bogušis, Rimantas Jonas Dagys, Kęstutis Daukšys,Valentinas Mazuronis, Juozas Olekas, Jurgis Razma, Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras, Žilvinas Šilgalis, Arvydas Anušauskas ir Vidmantas Žiemelis.
Vieno balso persvara komisijos pirmininku išrinktas V.Mazuronis. Už jį balsavo 59 parlamentarai, S.Šedbaro kandidatūrą palaikė 58 Seimo nariai.
V.Mazuronio pirmininkavimas šiai komisijai atgrasė kai kuriuos konservatorius nuo balsavimo už komisijos sudarymą apskritai.
„Tai žmogus, kuris vartoja zoologinę terminiją. (...) Ir nuo jo pasisakymų gali priklausyti teisiniai procesai", – piktinosi konservatorius Kęstutis Masiulis.
Darbą baigti komisija turi iki birželio 1 dienos, jei neprireiks daugiau laiko.
Pirmasis komisijos posėdis, pasak V.Mazuronio, turėtų įvykti dar šią savaitę.
Suformuluoti 14 klausimų
Pirmadienį Seimas apsisprendė, kad komisija valdančiųjų pageidavimu turės atsakyti, ar buvo neteisėtų bandymų paveikti politikus bei teisėsaugos institucijas po „Snoro“ bankroto paskelbimo iš stambiųjų kreditorių pusės, ir taip siekti sau turtinės naudos mokesčių mokėtojų sąskaita, pakeičiant vietą kreditorių eilėje.
Taip pat ji turėtų aiškintis, ar nesiekiama sudaryti sąlygų buvusiems banko savininkams Raimondui Baranauskui ir Vladimirui Antonovui išvengti teisinio proceso Lietuvoje.
Tiesa, Seimas pakoregavo klausimą ir komisijos nebeprašė išsiaiškinti, ar Seimo nariai, pasirašę prašymą Konstituciniam Teismui, nesulaužė Seimo narių priesaikos ir nepažeidė Konstitucijos. Dabar bus aiškinamasi tik ar jie nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų.
Be to, bus tiriama, ar bankai turėjo ir ar turi teisę platinti vertybinius popierius, kurie buvo pavadinti „indėlių sertifikatais“ ir ar galėjo jie būti neapdrausti indėlių draudimu.
Opozicijos pageidavimu, komisija turės aiškintis, ar Lietuvos banko vykdoma komercinių bankų priežiūra yra veiksminga, kada pradėtos derybos su banko „Snoras“ administratoriumi Simonu Freakley, kuo remiantis ir koks atlyginimas mokėtas laikinajam administratoriui, bankroto administratoriui ir jų darbuotojams, koks realus „Snoro“ turto trūkumas, ar nebuvo piktnaudžiavimo atvejų prieš „Snoro“ veiklos sustabdymą atsiimant indėlius.
Seimas pirmadienį nutarė, kad komisija netirs, kas labiausiai atsakingas dėl aplaidumo, laiku nepastebėjus galimo „Snoro" turto grobstymo – iki 2011 metų veikusios sudėties Lietuvos banko valdyba ar banką auditavusi audito bendrovė, ar teisėsaugos institucijos.
Toks klausimo formulavimas, Seimo Teisės departamento manymu, Seimui gali priskirti teisėsaugos vaidmenį.
Dokumento tekstą galite paskaityti čia.
Pirmadienį posėdžiaujantis Seimas prie svarbiausios šios dienos užduoties – uždavinių kuriamai „Snoro“ bankroto aplinkybes formulavimo, priėjo tik po tris valandas trukusių diskusijų.
Dubliuos teisėsaugos tyrimą?
Diskusijoje konservatorius Stasys Šedbaras tikino, kad „Snoro“ bankroto tyrimo komisijai formuluojant tik tokius klausimus, kokius buvo numačiusi opozicija, ji galėjo dubliuoti teisėsaugos tyrimą, o tai draudžia Konstitucija.
Seimo nariai turi ginti viešą, o ne privatų interesą, – sakė S.Šedbaras.
Pasak S.Šedbaro, komisiją galima kurti, tačiau reikia atidžiai peržiūrėti jai formuluojamus klausimus.
Anot jo, negalima pamiršti ir to, kad Seimo komisijos kūrimas bus išnaudotas buvusių „Snoro“ savininkų Londono teisme.
„Šito niekaip nepavyks išvengti“, – pažymėjo anksčiau advokatu buvęs parlamentaras.
Taip pat S.Šedbaras atkreipė dėmesį, kad komisija gali būti kuriama turint tik vieną tikslą: siekiant pergrupuoti kreditorių pirmumo eilę ir įpareigoti Lietuvą kompensuoti ne tik indėlininkų nuostolius, bet visų kreditorių, kurių obligacijos bei indėlių sertifikatai nebuvo drausti.
„Seimo nariai turi galvoti po kuo pasirašo kreipdamiesi į Konstitucinį Teismą. Jie turi ginti viešą, o ne privatų interesą“, – pabrėžė S.Šedbaras.
Jam pritarė ir partijos pirmininkas, premjeras Andrius Kubilius.
Pasak jo, būtina sudaryti tokią komisiją, kuri tirtų, kaip atsitiko taip, kad Seimo nariai puolė pasirašinėti po stambiesiems kreditoriams naudingu kreipimusi į Konstitucinį Teismą, kuris kiekvienam Lietuvos piliečiui, premjero skaičiavimais, gali kainuoti po maždaug 2000 litų.
Taip pat komisijai būtina išsiaiškinti, kaip „Snoro“ dokumentai pateko į Socialdemokratų pirmininko rankas.
„Tokius klausimus būtina ištirti“, – pabrėžė A.Kubilius.
A.Butkevičius gynėsi asmeninių kaltinimų
Socialdemokratų pirmininkas A.Butkevičius pasisakydamas dėl „Snoro“ komisijos sudarymo pareiškė nesitikėjęs, kad jam stengiantis išsiaiškinti tiesą dėl Seimo pirmininkės Irenos Degutienės sūnaus Gedimino įmonės finansinių veiksmų prieš pat „Snoro“ žlugimą, jį užklups tokių kaltinimų lavina. A.Butkevičius tikino tik siekęs tiesos.
„Aš puikiai supratau, kad vienas dokumentas, net ir iš pažiūros tikras, negali atskleisti visos situacijos, todėl kreipiausi į Lietuvos banką prašydamas išsamesnių paaiškinimų, bet jų, deja, negavau“, – pasakojo A.Butkevičius.
Bankas jau metalo laužas, – mano V.Žiemelis.
Jis sakė supratęs, kad paviešinęs šį dokumentą bus kaltinamas politikavimu, mėginimu sužlugdyti I.Degutienės politinius reitingus, tačiau nesitikėjęs tokio kritikos masto.
„Kaltinimai esą tiesiogiai dirbu buvusiems „Snoro“ savininkams bei stambiesiems indėlininkams, oligarchams ar kagėbistams, esą specialiai stengiuosi žlugdyti teisinį tyrimą prašoko mano fantazijos ribas. Bet dabar dar geriau suprantu, kad ribų politikoje, kai paliečiami svarbūs interesai, beveik nėra“, – sakė A.Butkevičius.
Savo ruožtu Liberalų ir centro sąjungos atstovas Artūras Melianas kvietė tiek kairiuosius, tiek dešiniuosius atsikvošėti. Pasak jo, verčiau Seimo nariai diplomatiniais ryšiais stengtųsi padėti surasti iššvaistytus „Snoro“ pinigus, o ne imtųsi politikuoti.
„Ar nors viena komisija davė konkretų rezultatą Lietuvos žmonėms? Visos komisijos iš esmės buvo politikavimas“, – Seimo salėje pareiškė A.Melianas.
Opozicija kaltino kastravimu
Opozicijos lyderis „tvarkietis“ Valentinas Mazuronis tikino, kad nė vienas klausimas, keliamas komisijai, nėra blogas.
„Kurkime tą komisiją, bet nedarykime visko, kad ji būtų visiškai iškastruota, kad ji visai negalėtų atsakyti į jokius klausimus. (...) Tirkime, nebijokime ir viskas bus gerai, tik padarykime, kad komisija būtų įgali priimti sprendimus“, – ragino V.Mazuronis.
Pasak jo, Seimas gali ir turi tirti visus opozicijos keliamus klausimus. Esą nė vienas klausimas nepadarysiąs žalos nei teisėsaugos tyrimui, nei būsiąs antikonstitucinis.
„Laikas baigti sekti pasakėlę, kad jūs ginate mažuosius indėlininkus. Jie ir taip apdrausti. Jūs neginate verslo, neginate ligoninių, neginate savivaldybių. Jie prarado tuos pinigus“, – kaltino premjerą Andrių Kubilių opozicinės Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis.
Jis tikino, kad komisija būtinai turi išsiaiškinti, kodėl „Snorą“ buvo nutarta nacionalizuoti, o paskui skelbti bankrotą, o ne sanuoti.
„Siūlau nebijoti ir sudaryti šią komisiją, nes ji reikalinga ir pozicijai, ir opozicijai, nes bankas jau neveikiantis, jis jau – metalo laužas“, – sakė V.Žiemelis.
Primename, kad Seimo pirmininkė Irena Degutienė pirmadienį pareiškė nusišalinsianti Seimui svarstant, ar kurti laikinąją komisiją „Snoro“ banko bankroto aplinkybėms tirti. Taip ji teigė siekianti, kad klausimas nebūtų politizuojamas.
Be to, Seimo pirmininkė pasiūlė klausimą svarstant nusišalinti ir opozicijos lyderiui „tvarkiečiui“ Valentinui Mazuroniui bei socialdemokratų pirmininkui Algirdui Butkevičiui. Abu jie tai padaryti atsisakė.
Seimas jau kelis kartus balsavo prieš laikinosios parlamentinės komisijos, kuri tirtų „Snoro“ bankroto aplinkybes, sudarymą. Anksčiau valdančiųjų balsais ši iniciatyva būdavo atmesta.
