Sekite 15min Google
Pavasarį kai kuriuos šalies regionus vargino potvyniai, o štai rugpjūčio pabaigoje per Lietuvą praūžusi stipri audra dar kartą parodė, kaip gamtos stichija gali sutrikdyti įprastą gyvenimą ir kaip svarbu būti iš anksto pasirengus įvairioms nelaimėms, taip pat ne vieną privertė susimąstyti, ką kiekvienas galime padaryti, kad jaustumėmės saugesni. Civilinės saugos specialistai pabrėžia, kad pasirengimas neturėtų prasidėti tuomet, kai jau kyla pavojus.
„Ekstremaliosios situacijos dažnai vienu metu paveikia daug žmonių bei jų būtinuosius poreikius, pavyzdžiui, nutrūkęs elektros ir vandens tiekimas, todėl pasirengimas joms neturėtų prasidėti tada, kai kyla pavojus. Iš anksto apgalvotas šeimos planas, sukauptos būtinosios atsargos ir žinojimas, kaip elgtis įvairiose situacijose padeda žmonėms išlikti ramesniems ir savarankiškesniems, kai gali prireikti pagalbos. Kuo daugiau žmonių yra pasirengę ir žino, ką daryti kilus grėsmei, tuo atsparesnė tampa visa valstybė“, – sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Civilinės saugos valdybos viršininkas Evaldas Tamašauskas.
Gyventojai vis dažniau klausia, kaip pasiruošti
Kad susidomėjimas civiline sauga auga, pastebi ir su gyventojais kasdien bendraujantys specialistai.
„Aktyviai dirbame su Marijampolės apskrities kaimo bendruomenėmis, globos namais, ugdymo įstaigų bendruomenėmis. Globos namų darbuotojai visiems globotiniams yra parengę išvykimo krepšius, visi žino savo atsakomybes. Turime labai daug renginių su mokiniais mokyklose – vaikai žino apie išvykimo krepšį, kai kurie jau yra jį pasiruošę. Kiti bendruomenės nariai taip pat aktyviai domisi: klausia, kam skirtas vienas ar kitas daiktas, aiškinasi, ko dar neturi ir ką reikėtų įsigyti“, – pastebi Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus vyriausioji specialistė Ingrida Valaitytė, civilinės saugos srityje dirbanti jau 34 metus.
„Sąvokos „šeimos planas“, „išvykimo krepšys“ gyventojams jau yra žinomos. Matyti, kad jie domisi, analizuoja ir įsivertina savo gyvenamojoje teritorijoje galinčias kilti grėsmes“, – pažymi specialistė.
„Kai žmonės yra ne tik apgalvoję, bet ir pasirengę veiksmų planą, žino, ką daryti iškilus tam tikroms situacijoms, jie jaučiasi kur kas saugesni“, – jai antrina taip pat jau ne vienerius metus civilinės saugos srityje dirbanti Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Gruodė.
Šeimos planas padeda nesutrikti
Pasirengimas prasideda ne nuo daiktų pirkimo, o nuo pokalbio šeimoje. Specialistai rekomenduoja iš anksto aptarti, kaip būtų elgiamasi įvairių grėsmių atveju, kur būtų saugiausia slėptis, kaip šeimos nariai susiektų vieni su kitais, jei neveiktų mobilusis ryšys ar internetas.
Taip pat verta susitarti, kur šeima susitiktų, jei dėl įvykio nebūtų galima grįžti į namus, ir kokiu maršrutu bei priemonėmis būtų evakuojamasi. Plane svarbu numatyti ir pagalbą vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms, specialiųjų poreikių turintiems šeimos nariams bei gyvūnams.
Svarbiausia, kad planą žinotų visi šeimos nariai ir jis nebūtų tik vieno žmogaus reikalas. Jį reikėtų periodiškai peržiūrėti ir atnaujinti.
Atsargos namuose – tam atvejui, kai įprastas gyvenimas sustoja
Audra parodė, kad elektros tiekimas gali būti sutrikęs ne kelias valandas, o gerokai ilgiau. Todėl namuose verta turėti maisto ir geriamojo vandens atsargų bent kelioms dienoms, o esant galimybei – savaitei ar ilgiau.
Sutrikus elektros tiekimui pravartu turėti elektros generatorių ir jam reikalingų kuro atsargų. Taip pat – iš anksto įkrautą nešiojamąją bateriją, žibintuvėlių ar baterijomis maitinamų lempų.
Taip pat svarbu nepamiršti kasdien būtinų priemonių – higienos reikmenų, vaistų, kūdikių maisto ir kitų konkrečiai šeimai reikalingų daiktų. Jei namuose auginami gyvūnai, atsargų reikėtų turėti ir jiems.
Išvykimo krepšys – kad nereikėtų ieškoti daiktų paskutinę minutę
Jei tektų skubiai palikti namus, laiko susirinkti būtiniausius daiktus gali būti nedaug. Todėl išvykimo krepšį rekomenduojama pasiruošti iš anksto ir laikyti lengvai pasiekiamoje vietoje. Jis gali praversti ne tik ekstremaliosios situacijos atveju, bet ir namie kilus gaisrui ar kitam įvykiui, kai reikia skubiai palikti namus.
„Krepšius susikrovę tikrai dar ne visi, bet žmonės turi atsargų namuose, žino, ką reikėtų pasiimti skubiai evakuojantis, yra pasiruošę arba numatę saugias vietas jei kiltų oro pavojus“, – pastebi G. Gruodė ir pažymi, kad nors išvykimo krepšius pasiruošę dar ne visi, gyventojų praktinis pasirengimas gerėja.
Civilinės saugos specialistai pabrėžia, kad pasirengimas nėra bandymas numatyti kiekvieną įmanomą nelaimę. Svarbiausia – iš anksto žinoti, ką daryti, ir būti pasirengus bent kurį laiką savarankiškai pasirūpinti savimi bei artimaisiais, kai pagalbos tarnybos gali būti itin užimtos, o įprastos paslaugos – laikinai nepasiekiamos.
„Viena svarbiausių pamokų – pasirengimas turi būti ne tik teorinis, bet ir praktinis. Kuo daugiau veiksmų būna apgalvota iš anksto, tuo mažiau pasimetimo ir rizikos kyla realios grėsmės metu“, – pažymi civilinės saugos specialistai.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas gyventojus ragina domėtis kompetentingų institucijų informacija ir iš anksto pasirengti galimoms ekstremaliosioms situacijoms.
Daugiau informacijos čia.
