Statistikos departamentas: pernai moterų uždarbis buvo 14,3 proc. mažesnis už vyrų, atotrūkis didėja

Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis šalies ūkyje 2015 m. sudarė 14,3 proc. ir, palyginti su 2014 m., padidėjo 0,6 procentinio punkto, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

Moteris / Vida Press nuotr.

Didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis 2015 m. buvo finansinės ir draudimo veiklos – 38,5 proc., informacijos ir ryšių – 29,5 proc., žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo – 26,3 proc., apdirbamosios gamybos – 25,6 proc., didmeninės ir mažmeninės prekybos; variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto – 24,4 proc., bei kitos aptarnavimo veiklos įmonėse ar įstaigose – 23,7 proc.

Darbo užmokesčio atotrūkiui įtakos turėjo socialinio ir ekonominio, o ne teisinio pobūdžio veiksniai.

Darbo užmokesčio atotrūkiui įtakos turėjo socialinio ir ekonominio, o ne teisinio pobūdžio veiksniai – vyrų ir moterų skaičius tam tikroje ekonominėje veikloje, jų profesija, išsilavinimas, amžius, darbo stažas ir kitos priežastys.

Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis šalies ūkyje, išskyrus viešąjį valdymą ir gynybą; privalomąjį socialinį draudimą, 2015 m. sudarė 15,6 proc.: valstybės sektoriuje – 16,3 proc., privačiajame sektoriuje – 17,3 proc.

Palyginti su 2014 m., moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis šalies ūkyje, išskyrus viešąjį valdymą ir gynybą; privalomąjį socialinį draudimą, padidėjo 0,8 procentinio punkto: valstybės sektoriuje jis buvo 0,7, o privačiajame sektoriuje – 0,9 procentinio punkto didesnis.

Didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis, išskyrus viešąjį valdymą ir gynybą; privalomąjį socialinį draudimą, 2015 m. buvo 35–44 metų amžiaus darbuotojų (20,9 proc.) grupėje, o mažiausias – jaunesnių nei 25 metų (12,4 proc.) darbuotojų amžiaus grupėje.

Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis Europos Sąjungoje (ES) 2014 m. sudarė 16,1 proc.* ir per metus sumažėjo 0,3 procentinio punkto (2013 m. – 16,4 proc.*). 2014 m. mažiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis buvo Slovėnijoje (2,9 proc.), Maltoje (4,5 proc.), Italijoje (6,5 proc.), Lenkijoje (7,7 proc.), Liuksemburge (8,6 proc.*), Belgijoje (9,9 proc.), Rumunijoje (10,1 proc.e) Kroatijoje (10,4 proc.*), o didžiausias – Estijoje (28,3 proc.*), Austrijoje (22,9 proc.*), Čekijoje (22,1 proc.) ir Vokietijoje (21,6 proc.*).